Popiežius Pranciškus: noriu apkabinti visus Egipto piliečius

Egipto krikščionys yra įrodymas, kad skirtingų religijų ir tautybių žmonės gali gyventi kartu ištikimai vieni kitus gerbdami, skirtumuose atpažindami šaltinį, kuris praturtina, bet niekada netampa dingstimi susiremti, pasakė popiežius Pranciškus Kaire kreipdamasis į Egipto prezidentą ir per aštuonis šimtus Egipto valstybinių, vyriausybinių ir visuomeninių organizacijų atstovų, įskaitant savo valstybėms Egipte atstovaujantiems diplomatams. Popiežius kalbėjo penktadienį viešbutyje „Al-Masah“. Popiežių Pranciškų prie viešbučio pasitiko Egipto prezidentas Al-Sisi, kuris prieš keletą valandų jį priėmė savo rezidencijoje – Heliopolis rūmuose, po to palydėjo į musulmonų sunitų Al-Azhar universitetą, kur klausėsi Šventojo Tėvo pasakytos kalbos, o paskui pasveikino viso Egipto vardu.

Atsakydamas į prezidento Al-Sisi sveikinimą, popiežius kalbėjo apie Egipto išskirtinį vaidmenį Artimųjų Rytų regione ir tarp šalių, ieškančių būdų kaip išspręsti rimtas ir sudėtingas problemas, kurių atidėjimas reikštų tik dar pavojingesnį smurtą. Anot popiežius, į tokį smurtą veda bukas valdžios troškimas, prekyba ginklais, rimtos socialinės problemos ir religinis ekstremizmas, kuris naudoja Šventąjį Dievo Vardą vykdydamas neregėtas žudynes ir neteisingumą.

Taika yra Dievo dovana, bet kartu yra žmogaus darbas. Taika, sakė popiežius Pranciškus, yra gėris, kurį reikia kurti ir saugoti gerbiant principą, kuris laiduoja įstatymo jėgą, o ne jėgos įstatymą. Taika! - kartojo popiežius Pranciškus Kaire, - taika šiam brangiam kraštui! Taika visam regionui, ypač Palestinai ir Izraeliui, Sirijai, Libijai, Jemenui, Irakui, Pietų Sudanui! Taika visiems geros valios žmonėms!

Vystymasis, gerovė ir taika yra nepamainomi dalykai, dėl kurių dera aukotis, sakė popiežius. Pasak jo, tai tikslai, kurių įgyvendinimas reikalauja rimto darbo, tikro įsipareigojimo, atitinkamo metodo, o labiausiai - besąlyginės pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms, kaip ir visų piliečių lygybės, religijos ir žodžio laisvės. Tai reikalauja, kad būtų skirtas ypatingas dėmesys moters ir jaunimo vaidmeniui, vargšams ir ligoniams. Tiesą sakant, tikrąją plėtrą galima pamatuoti pagal rūpinimąsi žmogaus asmeniu, kuris yra bet kokio vystymosi širdis. Kiekvienos tautos didumą parodo rūpestis, kuriuo iš tikrųjų stengiamasi padėti patiems silpniausiems visuomenės nariams: moterims, vaikams, seneliams, ligoniams, neįgaliesiems, mažumoms, kad nė viena socialinė grupė neliktų atskirta arba palikta paribyje.

Popiežius užsiminė ir apie „pasaulinį karą dalimis“, kurio akivaizdoje, pasak jo, reikia aiškaus nusistatymo, jog kuriant civilizaciją reikia atmesti visas blogio ideologijas, smurtą ir visus kraštutinius nusistatymus, reikalaujančius sunaikinti kitą, pašalinti skirtingumus piktnaudžiaujant ir įžeidžiant Šventąjį Dievo Vardą.

Turime išmokyti jaunąsias kartas, kad Dievui, dangaus ir žemės kūrėjui, nereikia, kad jį gintų žmonės; Jis niekuomet nenori savo vaikų mirties, bet jų gyvenimo ir džiaugsmo; Jis negali nei prašyti smurto nei jį teisinti, nes Jam tai nepriimtina ir Jis tai atmeta. Tikrasis Dievas kviečia į besąlyginę meilę, absoliučią pagarbą kiekvienai gyvybei, į savo vaikų, tikinčių ir netikinčių vaikų brolystę. Mūsų pareiga – išsklaidyti žudymo idėjas ir ekstremistines ideologijas, skelbiant, kad tikras tikėjimas ir smurtas nesuderinami, kaip nesuderinami Dievas ir mirtis.

Reikalingas ypatingas Egipto indėlis, kad būtų galima skelbti, jog šis regionas, trijų didžiųjų religijų lopšys, turi atgimti iš ilgos vargo nakties, kad vėl galėtų skleisti aukščiausias teisingumo ir brolybės vertybes, kurios yra tvirtos taikos pamatas ir privalomas kelias į taiką.

Popiežius pasakė, kad norėtų apkabinti visus Egipto piliečius, kuriems simboliškai atstovauja salėje esantys Egipto institucijų atstovai ir pasveikinti Egipte gyvenančius krikščionis: koptus ortodoksus, Rytų graikus, armėnus ortodoksus, protestantus ir katalikus; meldė šv. Morkų, Egipto evangelizuotoją, kad juos gintų ir padėtų kurti vienybę, kurios Jėzus taip troško.

Jūs esate šio krašto neatskiriama dalis, jūsų sukurti ryšiai gali būti pavyzdžiu kitoms tautoms. Įrodėte ir įrodote, kad skirtingų religijų ir tautybių žmonės gali gyventi kartu, ištikimai gerbdami vieni kitus, skirtumuose atpažindami šaltinį, kuris praturtina, bet niekada netampa dingstimi susiremti. (Vatikano radijas)