Pagalbos šauksmas iš Sirijos: kad ši kančios taurė praeitų

„Kristus prisikėlė, tikrai Jis prisikėlė“, rašo Damaske, Didįjį penktadienį, balandžio 14 dieną paskelbtame Velykiniame laiške du Rytų Bažnyčių vadovai: Jonas X, Antiochijos graikų ir visų Rytų patriarchas ir Efremas II, Antiochijos sirų ir visų Rytų patriarchas, Sirų Bažnyčios primas.

„Kristus prisikėlė, o Rytai kraujuoja; visi visų tikėjimų žmonės sumoka savo gyvybės kaina, kurios reikalauja savanaudiški interesai. Kristus prisikėlė, tačiau dviejų pagrobtų mūsų brolių, Alepo arkivyskupų Pauliaus ir Jono, likimas vis dar nežinomas. Ir kaip tik šiemet Velykų laikotarpis sutampa su dviejų ganytojų pagrobimo metinių diena - balandžio 22-ąją prieš ketverius metus“, rašo Velykinio laiško pirmosiose eilutėse Antiochijos graikų ir sirų ortodoksų patriarchai.

Pasak jų, Velykų laikotarpis yra turbūt tinkamiausias metas „dar kartą pakelti balsą, kad sirų ir graikų tikintieji, o kartu ir visas pasaulis „įsidėtų sau į ausį“ Antiochijos Bažnyčios ir visų Rytų skausmus“.

Patriarchai laiške pakartotinai prašo, kad „visi tiek Sirijoje, tiek užsienyje ryžtingai darbuotųsi, kad abu arkivyskupai būtų išlaisvinti ir kad būtų užbaigta tarptautinės amnezijos apimta dviejų pagrobtų arkivyskupų byla“.

„Šiuose Rytuose kenčiame didžiausius išbandymus, esame nukryžiuojami. Praėjo ketveri metai nuo arkivyskupų Pauliaus Yazigi ir Jono Ibrahim pagrobimo, o regiono krizė tęsiasi jau šešerius metus, tačiau pasiliksime prie savo protėvių kapų, jų palaimintame krašte, kur giliai suleistos mūsų šaknys į šių Rytų įsčias“, rašo patriarchai laiške, kuriame patikino apie pasiryžimą ne tik neapleisti savo krašto, bet jį ginti kraujo ir gyvybės kaina.

„Mūsų tiesos šauksmas pasauliui, jo organizacijoms, valstybėms, vyriausybėms, asociacijoms ir ambasadoms skelbia, kad norime gyventi šiuose Rytuose santarvėje ir taikoje su visų tikėjimų žmonėmis.

Mums nereikia paguodos, kitų smerkimo, bet reikia visų rimtos ir nuoširdžios geros valios vardan taikos mūsų krašte. Mūsų žmonių gyvenimas nėra mažiau vertingas nei kitų gyvenimai. Arkivyskupai Paulius Yazigi ir Jonas Ibrahim buvo pagrobti, tačiau skambūs pareiškimai ir pažadai iki šios dienos nedavė jokių rezultatų“.

„Kristaus Prisikėlimo dieną prašome Prisikėlusiojo taikos visiems tėvynėje ir svetur, prašom taikos mūsų krašte ir visame pasaulyje, meldžiamės už visus pagrobtuosius ir visus pagrobėjus, už kiekvieną karo pabėgėlį, benamį, vargdienį, nukentėjusį ir skurstantį žmogų. Prisikėlusio Jėzaus prašom, kad atsiųstų savo tikrosios taikos dvasią, kad būtų nutildyti visi kivirčai ir neramumai Artimuosiuose Rytuose ir visame pasaulyje“.

„Prisikėlimo kelias prasidėjo Kryžiumi ir buvo apvainikuotas tuščio Kapo šviesa. Sekdami Kristų nebijome mirties ar priešiškumo, o būdami silpni meldžiamės, kaip mūsų Viešpats Jėzus Kristus meldė, kad „ši kančios taurė praeitų“. (Vatikano radijas)