Popiežiaus homilija. Pasninkas ir veidmainystė – nesuderinami

Tikras pasninkas – tai pagalba artimui; jei artimui nepadedame, jei pasninkaudami užsiimame su nuoširdžiu religingumu nesuderinamais dalykais, jei elgiamės išdidžiai – tuomet ir mūsų pasninkas nieko nevertas, netikras. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus penktadienio rytą  aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos liturgijos skaitinius.

Pirmajame skaitinyje iš pranašo Izaijo knygos Dievas smerkia apsimestinį veidmainių religingumą, kurie pasninko dienomis tvarko savo reiklaus, išnaudoja kitus žmones. Viešpats reikalauja, kad pasninkaudamas žmogus būtų dėmesingas savo artimui. „Anas veidmainiškas pasninkas – o juk Jėzus griežtai smerkia veidmainystę – tai pasninkas, kuriuo norima gražiai atrodyti kitų akyse, o tuo pat metu elgiamasi neteisingai, skriaudžiami, išnaudojami žmonės. „Aš esu dosnus. Aš paaukosiu Bažnyčiai stambia auką“. „- Bet ar tu moki teisingą atlygį savo darbuotojams? Tu atlyginimą jiems moki vokelyje, ar taip kaip reikalauja įstatymai? Ar moki jiems teisingą atlyginimą, kad jie galėtų išmaitinti savi vaikus?“

Popiežius paminėjo atvejį, kuris netrukus po Antrojo pasaulinio karo nutiko tėvui jėzuitui Pedro Arrupe, tarnavusiam Japonijoje. Pas jį atėjo turtingas verslininkas ir pasakė norįs paaukoti katalikų misijai. Verslininkas atsivedė žurnalistą ir fotografą. Vėliau paaiškėjo, kad voke buvo 10 dolerių.

„Taip elgiamės ir mes kai nemokame teisingo atlyginimo dirbantiems žmonėms. Mes atgailaujame, meldžiamės, pasninkaujame, duodame išmaldą, o tuo pat metu norime ir sau naudos, norime, kad kiti mus matytų, pasiduodame  tuštybei. Tai neautentiškumas; tai veidmainystė. Dėl to Jėzus sako: „Kai meldžiatės – nenorėkite, kad jus kiti nematytų, kai duodate išmaldą – netrimituokite, kai pasninkaujate – nenutaisykite liūdno veido“. Jėzus mums nori pasakyti: „Kai darote gerą darbą, nesiekite iš jo sau naudos, nes geras darbas aukojamas Tėvui“.

Pasak popiežiaus ir mūsų dienoms labai tinka parašo Izaijo kitados užrašyti žodžiai: „Ar pasninkas, kokį aš mėgstu, ne štai kas: nuimti neteisės pančius, atleisti jungimo virves, paleisti kankinamuosius, sugriauti bet kokį jungą, dalyti alkstantiems duoną, priglobti pastogės neturintį vargšą, aprengti matomai nuogą ir likimo valiai nepalikti brolio?“ Pamąstykime apie šiuos žodžius, - sakė Pranciškus, - pasvarstykime širdyje kaip mes pasninkaujame, kaip meldžiamės, kaip duodame išmaldą. Pagalvokime kas dedasi širdyje žmogaus, kuris vakarienei išleidęs 200 eurų, grįždamas namo sutinka alkaną žmogų ir abejingai pro jį praeina. Pamąstykime apie tai. Mums tai bus į naudą“. (Vatikano radijas)