Popiežiaus homilija. Atsiverskime ne į abstraktų, bet į konkretų Dievą, tapusį Kristumi

Gavėnios laikotarpio liturgijoje girdime garsiai skambantį raginimą atsiversti. Ketvirtadienio Mišių skaitiniai kalba apie žmogaus tikrovę ir Dievo tikrovę. Žmogus turi rinktis „gyvenimą ir laimę“ arba „mirtį ir nelaimę“, sakoma pirmajame skaitinyje iš Pakartoto Įstatymo knygos. Pasirinkimas tarp gėrio ir blogio – tai žmogaus tikrovė. Evangelijoje skamba garsieji Kristaus žodžiai: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi“. Dievas prisiėmė visą žmogiškumą, išskyrus nuodėmę. Neįmanoma suvokti Dievo be Kristaus. Be įsikūnijimo jis būtų nerealus. Tai Dievo tikrovė.

„Dievo tikrovė – tai Dievas tapęs Kristumi, dėl mūsų, dėl mūsų išganymo. Ir kai mes nutolstame nuo šios tikrovės, kai nutolstame nuo Kristaus Kryžiaus, nuo Viešpaties žaizdų, tuo pačiu mes nutolstame ir nuo Dievo meilės, nuo išganymo, pasukame ideologijos keliu, kuris atitolina nuo Dievo. Nutolstame nuo Dievo, kuris apsigyveno tarp mūsų, kad mus išgelbėtų, kuris mirė už mus. Tokia yra Dievo tikrovė“.

Ketvirtadienio homilijoje popiežius Pranciškus paminėjo praėjusio šimtmečio prancūzų rašytojo pateikiamą tikinčiojo ir netikinčiojo dialogą. „Geravalis agnostikas klausė tikintįjį: „Kaip gi man suvokti, kad Kristus yra Dievas? Tai nesuvokiama. Kaip gi Kristus gali būti Dievas?“ Tikintysis atsakė: „Man tai nėra nesuvokiamas dalykas. Tai būtų nesuvokiama jei Dievas nebūtų Kristus“. Tokia yra Dievo tikrovė: Dievas tapo Kristumi, Dievas tapo kūnu ir tai yra gailestingumo darbų pamatas. Mūsų brolių žaizdos tai Kristaus žaizdos, tai Dievo žaizdos, nes Dievas tapo Kristumi. Jei nebūtų šios tikrovės, mes negalėtume eiti Gavėnios keliu. Turime atsiversti, bet ne į abstraktų Dievą, o į konkretų Dievą, tapusį Kristumi“.

Galiausiai popiežius homilijoje palietė dar vieną elementą – kelionę. Kristus kviečia juo sekti. „Kristaus tikrovė tai kelionės patirtis. Sekti Kristumi, tai vykdyti Tėvo valią taip, kaip jis ją vykdė, kiekvieną dieną imti savo kryžių, išsižadėti savęs, ir sekti Kristų. Daryti ne tai, ko aš noriu, bet tai ko nori Jėzus. Sekti Jėzų. Jis sako, kad šiame kelyje mes prarasime savo gyvybę, bet vėliau ją atgausime. Prarasime gyvybę, neteksime to, ko norime, neteksime patogumų, tačiau seksime Kristumi, kuris tarnavo kitiems ir šlovino Dievą. Toks kelias yra teisingas“. (Vatikano radijas)