Pranciškus: jei negerbiame teisės į vandenį, kaip gerbsime kitas?

Penktadienio popietę popiežius Pranciškus susitiko su Popiežiškosios mokslų akademijos surengto seminaro apie žmogaus teisę į vandenį dalyviais ir pats pasidalijo keliomis mintimis.

Vanduo, kaip simboliškai pasakoja Pradžios knyga, yra visų dalykų pradžioje, gyvybės ir vaisingumo šaltinis. Todėl klausimas apie teisę į vandenį, pasak Pranciškaus, tikrai nėra antraeilis, bet pirmaeilės svarbos. Tik ten, kur yra vandens, yra ir gyvybė, tik ten gali gimti ir vystytis visuomenė. Šis klausimas taip pat yra skubus ir neatidėliotinas, nes mūsų namams reikia apsaugos ir taip pat supratimo, kad ne visas ir ne bet koks vanduo teikia gyvybę: tik saugus ir kokybiškas vanduo, neužterštas.

Kiekvienas asmuo turi teisę į prieigą prie geriamo ir saugaus vandens. Tai esminė žmogaus teisė ir vienas iš svarbiausių dabartinio pasaulio klausimų. Skaudu matyti, pasak Pranciškaus, kai vienos šalies ar šalių grupės teisėje vanduo nėra suvokiamas kaip žmogaus teisė, dar skaudžiau, kai ištrinama tai, kas buvo užrašyta ir ši žmogaus teisė yra paneigiama. Tai visiems aktuali problema, dėl jos mūsų bendruose namuose tiek daug skurdo ir todėl reikia tikrų sprendimų, viršijančių egoizmus, kurie trukdo šios gyvybiškos visiems žmonėms teisės įgyvendinimui. Valstybių politinėse programose vandeniui turi būti skiriama centrinė vieta. Popiežius Pranciškus priminė, kad kiekvieną teisę lydi pareiga, kurios negalima atskirti nuo pirmosios. Jis paminėjo ir 2010 metais Jungtinių Tautų Organizacijos asamblėjoje priimtas rezoliucijas apie vandenį ir higieną, kurios vis dar nėra įgavusios konkrečios formos.

Teisė į vandenį lemia žmonių išgyvenimą ir žmonijos ateitį. Svarbu auklėti naujas kartas apie šios tikrovės svarbą. Sąžinių formavimas yra sunkus uždavinys, reikalaujantis įsitikinimo ir atsidavimo. Ir aš savęs klausiu, - pridūrė Pranciškus, - ar šiame trečiajame pasauliniame kare gabaliukais, kurį išgyvename, nesame pakeliui į didelį pasaulinį karą dėl vandens.

Jungtinių Tautų surinkti duomenys yra sukrečiantys ir negalime likti abejingais: tūkstančiai vaikų – tūkstančiai – kasdien miršta dėl ligų, susijusių su vandeniu. Milijonai asmenų geria užterštą vandenį. Tai didžiulį nerimą keliantys faktai. Reikia stabdyti ir apgręžti šią situaciją. Dar ne per vėlu, tačiau neatidėliotina įsisąmoninti vandens poreikį ir jo esminę vertę žmonijos gėriui.

Pagarba vandeniui yra sąlyga visų kitų žmogaus teisių naudojimui. Jei gerbsime šią teisę kaip pamatinę, padėsime pagrindus kitų teisių apsaugai. Bet jei pažeisime šią esminę teisę, kaip galėsime prižiūrėti ir kovoti už kitas? Šiame įsipareigojime suteikti vandeniui jam derančią vietą yra būtina rūpinimosi ir susitikimo kultūra, kurioje susivienija mokslininkų ir verslininkų, valdančiųjų ir politikų pastangos. Reikia, kad mūsų balsai, - tęsė Pranciškus, - susilietų dėl šio klausimų, nebebūtų pavieniai, izoliuoti, atstotų sau vietos ieškančio brolio šauksmą, pagarbos ir atsakingo dalijimosi gėriais norinčios žemės šauksmą. Valstybė turėtų būti visų prieigos prie geriamo ir saugaus vandens garantas.

Dievas Kūrėjas neapleidžia mūsų šiame darbe visiems užtikrinti prieigą prie saugaus ir geriamo vandens. Tačiau darbas yra mūsų, atsakomybė yra mūsų. Linkiu, - sakė popiežius, - kad šis seminaras taptų galimybe sustiprinti savo įsitikinimus, kad išeitumėte iš jo įsitikinę savo darbo būtinybe ir pirmenybe dėlto, kad kiti žmonės galėtų gyventi. Tai idealas, dėl kurio verta kovoti ir dirbti. Su savo „lašu“ prisidėsime, kad mūsų bendruose namuose būtų lengviau ir solidariau gyventi, kuriuose niekas nepaverčiamas atliekomis, kur visi galime naudotis būtinais gyvenimui ir oriam augimui būtinais gėriais.

Ir nepamirškime, - dar kartą priminė popiežius Pranciškus, - faktus, skaičius, kuriuos pateikia Jungtinės Tautos. Nepamirškime, kad kasdien tūkstančiai vaikų, kasdien, miršta dėl su vandeniu susijusių ligų. (Vatikano radijas)