Šv. Valentino ir šv. Kirilo ir Metodijaus liturginiai minėjimai

Visame pasaulyje žinoma ir triukšmingai švenčiama šv. Valentino diena, santūriau, bet ne mažiaus šventiškai ir iškilmingai minima prie paties šventojo vyskupo ir kankinio kapo centrinės Italijos Umbrijos regiono Terni mieste. Jau vasario 5-osios vakarą prasidėjo Šv. Valentino šventės novena. Kiekvienos dienos vakarą buvo meldžiamasi šventojo vyskupo relikvijas saugančioje jam dedikuotoje bazilikoje. Šventės išvakarėse, vasario 13-osios vakarą, Terni katedroje, prie išstatytos urnos su vyskupo kankinio relikvijomis vyko jaunimo maldos budėjimas. Pagrindinės Mišios Terni katedroje buvo aukojamos antradienio, vasario 14-osios, rytą. Po Mišių procesija su relikvijomis pajudėjo link Šv. Valentino bazilikos. Šventė užbaigta maldos budėjimu prie į savo įprastinę vietą sugrąžintos urnos su relikvijomis. Kaip kasmet, per visą noveną ir šventės dieną, savo šventąjį globėją lankė jaunimas, sužadėtiniai ir jaunos šeimos.

Šv. Valentinas Ternietis gimė Romoje apie 176 m. Apie jo gyvenimą žinoma nedaug. Istoriniai šaltiniai teigia, kad jis buvo kunigas, paskui vyskupas – tikinčiųjų bendruomenės vadovas dabartiniame Italijos Terni mieste, už keliasdešimties kilometrų į šiaurę nuo Romos. Buvo nukirsdintas sulaukęs žilos senatvės, beveik šimto metų, 273-ųjų vasario 14 d. Vėliau jo palaikai buvo perkelti į miestą, kuriame jis vadovavo vietinei Bažnyčiai ir palaidoti jam dedikuotoje bazilikoje. Per visą ilgą savo gyvenimą vyskupas Valentinas buvęs jaunimo bičiulis ir patarėjas. Jaunimo pagarba vyskupui nepaliovė ir po jo kankiniškos mirties. Gilias šaknis turinti tradicija mūsų laikais kai kur įgavo ir sekuliarių, nuo pirmykščio pamaldumo gerokai nutolusių bruožų.

* * *

Vasario 14 d. Bažnyčios liturginis kalendorius mini taip pat Rytų Europos evangelizuotojus, iš Graikijos kilusius brolius Kirilą ir Metodijų. Vienas jų – šv. Kirilas – palaidotas Romoje. Prie jo kapo žemutinėje šv. Klemenso bazilikoje dažnai meldžiasi iš šventųjų brolių evangelizuotų pietryčių Europos šalių atvykstantys piligrimai.

Iš Graikijos kilę ir dar prieš didžiąją schizmą slavų tautoms Evangeliją skelbę šventieji broliai Kirilas ir Metodijus įkūnija krikščionių vienybės ir Europos tautų bendrystės idealą. Skelbti Evangelijos slavų tautoms šiedu broliai išvyko iš Romos, gavę Popiežiaus palaiminimą. Iš pradžių jie apaštalavo Balkanuose, vėliau pasiekė ir Didžiosios Moravijos valstybę. Svarbų pėdsaką šių dviejų brolių veikla paliko taip pat slavų tautų kultūroje. Slavų kalboms pritaikytas graikų alfabetas, vadinamoji kirilica, pavadinta pagal vieno iš šių brolių – Kirilo vardą.

1984 m. minint šventųjų Kirilo ir Metodijaus veiklos 1100 metų sukaktį, popiežius Jonas Paulius II paskelbė jiems skirtą encikliką „Slavorum apostoli“ ir abiem broliams suteikė Europos globėjų vardą. (Vatikano radijas)