Kardinolo A. J. Bačkio amžiaus sukaktis

Vasario 1-ąją kardinolui Audriui Juozui Bačkiui sukanka aštuoniasdešimt metų. Vilniaus arkivyskupas emeritas, vienintelis Kardinolų kolegijos – Popiežiaus senato narys iš Lietuvos, ligi jubiliejinės sukakties buvo tarp Kardinolų kolegijos pilnateisių narių, galinčių rinkti popiežių. Teisė rinkti popiežių tradiciškai priklausydavo visiems kardinolams iki gyvos galvos. Popiežius pal. Paulius VI 1970 metų sprendimu vienus kardinolus išskyrė iš konklavos, įvesdamas taisyklę, tapusią nauja tradicija: kardinolai, sulaukę aštuoniasdešimties metų, nebedalyvauja konklavose.

Konklavos balsavimo taisykles peržiūrėję ir pakoregavę popiežiai patvirtinto, jog teisė rinkti Popiežių priklauso Šventosios Romos Bažnyčios kardinolams, išskyrus tuos, kuriems dieną prieš Popiežiaus mirtį, arba dieną prieš Apaštalų Sosto vakavimo pradžią, jau būtų sukakę aštuoniasdešimt metų.

Kardinolas Bačkis, būdamas Vilniaus arkivyskupu metropolitu, du kartus dalyvavo popiežiaus rinkimuose: mirus šv. Jonui Pauliui II 2005 metais ir popiežiui Benediktui XVI pasitraukus iš Petro Sosto įpėdinio pareigų.

2005 metų konklava įvyko po beveik trijų dešimtmečių nuo paskutiniosios konklavos. Absoliuti dauguma jos dalyvių neturėjo tokios patirties ir pirmą, gal vienintelį kartą, dalyvavo renkant naują šv. apaštalo Petro įpėdinį. Tuomet konklava po istorinio šv. Jono Pauliaus II pontifikato, kurio metu lenkas popiežius iš Krokuvos paskyrė Vilniaus arkivyskupą Bačkį kardinolu, popiežiumi išrinko Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektą ir Kardinolų kolegijos dekaną, vokiečių kilmės kardinolą Josephą Ratzingerį, kuris pasivadino Benediktu XVI. Naujajam popiežiui buvo 78 metai.

2013 metų konklava, sušaukta neeilėmis aplinkybėmis, po septynerių metų pontifikato popiežiui paskelbus apie savo sprendimą pasitraukti iš pareigų (panašaus atvejo Bažnyčia nebuvo turėjusi daugelį šimtmečių, nes popiežius - išrenkamas iki gyvos galvos, paprastai eidavo pareigas iki pat mirties), išrinko į Petro sostą Romoje dabartinį popiežių, iš Buenos Airių arkivyskupijos kilusį jėzuitą, italų kilmės argentinietį Jorge Mario Bergoglio, pasivadinusį Pranciškumi. Naujajam popiežiui buvo 76 metai.

Kaune prieš aštuoniasdešimt metų gimęs kardinolas A. J. Bačkis, įšventintas Kauno arkivyskupijos kunigu Romoje 1961 metais, po kelerių metų kunigiškos tarnystės JAV užsienio lietuvių sielovadoje, grįžo į Romą, pašauktas į Bažnyčios diplomatus. Tarnavo popiežiaus diplomatijoje Filipinuose, Kosta Rikoje, Turkijoje ir Nigerijoje. 1979 metais, nepraėjus metams po lenko Popiežiaus išrinkimo, tapo vienu iš vyriausių Vatikano valstybės pareigūnų: antruoju asmeniu užsienio reikalų sferoje - pagal tuometinę Sekretoriato struktūrą  - „Bažnyčios viešųjų reikalų tarybos pasekretoriu“, Vatikano diplomatijos vadovo kardinolo Achille Silvestrini artimu bendradarbiu.

Po dešimtmečio tarnystės Romoje metų, Audriui J. Bačkiui pavestos naujos pareigos užsienyje: Apaštališkojo Pro-Nuncijaus Olandijoje. Į šią misiją kardinolas išvyko paties popiežiaus Jono Pauliaus II konsekruotas vyskupu 1988 metų spalio 4 dieną Šv. Petro bazilikoje. Netrukus ir nelauktai įvykus vienam iš svarbiausių praėjusio amžiaus istorinių poslinkių – taikingam Sovietų Sąjungos ir ją valdžiusios totalitarinės ateistinės santvarkos žlugimui, popiežius pavedė kardinolui Bačkiui vėl naują misiją: atgaivinti nenutrūkusius, tačiau išoriškai prigesintus Šventojo Sosto ir Lietuvos valstybės santykius, pertvarkyti Lietuvos bažnytinę provinciją į ją įtraukiant Vilniaus kraštą ir vadovauti Vilniaus arkivyskupijai, ypatingai nukentėjusiai nuo sovietinės antireliginės prievartos.

Vilniaus arkivyskupo metropolito pareigas kardinolas Audrys Juozas Bačkis ėjo dvidešimt vienerius metus, iki 2013, kai popiežius Pranciškus, priimdamas prašymą dėl amžiaus, atleido jį iš ganytojo pareigų. Kardinolas Vilniaus arkivyskupas emeritas dar buvo Lietuvos Vyskupų konferencijos delegatas Vyskupų sinodo Šeimos asamblėjose 2014 ir 2015 metais Romoje. Kardinolas Bačkis, buvęs kelių Romos kurijos dikasterijų narys, sulaukęs 80 metų galutinai traukaisi ir iš pareigų Romos kurijoje: pagal dekretą motu proprio „Ingravescentem aetatem“, kardinolai, sukakę aštuoniasdešimties metų, nustoja būti Romos kurijos dikasterijų ir kitų jos institucijų nariais.

Pagal Kardinolų kolegijos statistinius duomenis, atnaujintus 2017 vasario 1 dieną, iš dabartinių 226 kardinolų, 107 jau yra peržengę 80 metų amžiaus ribą. Kardinolų galinčių dalyvauti konklavoje yra 119. Iš jų 21 paskirti šv. Jono Pauliaus II, 55 – Benedikto XVI ir 44 popiežiaus Pranciškaus.

Pagal žemynus, daugiausiai kardinolų elektorių kilę iš Europos  - 53. Seka Šiaurės ir Pietų Amerika - 34, Afrika ir Azija - po 14. Okeanijoje - 4 kardinolai elektoriai. (Vatikano radijas)