2017-uosius Šri Lankos katalikų ganytojai paskelbė šv. Juozapo Vazo metais

Lygiai prieš du metus, sausio 19-ąją dieną, baigėsi popiežiaus Pranciškaus kelionė Šri Lankoje ir Filipinuose. Daugeliui ji įsiminė kaip didžiausias kada nors buvęs liturginis šventimas – popiežiaus Mišiose Maniloje dalyvavo keli milijonai tikinčiųjų, gal net septyni. Tačiau prieš atvykdamas į Filipinus Pranciškus apsilankė Šri Lankos saloje ir čia, sausio 14 dieną, kanonizavo palaimintąjį Juozapą Vazą (1651 - 1711). Kanonizacijos diena beveik sutapo su šventojo mirties diena, sausio 16-ąja. Tai pirmasis ir vienintelis Šri Lankos šventasis ir salos ganytojai vyskupai 2017-uosius savo krašto Bažnyčioje paskelbė jo metais.

Kanonizacijos homilijoje Pranciškus išryškino tris šio tuometinėse portugališkose teritorijose Indijoje gimusio šventojo savybes.

„Pirmiausia jis buvo pavyzdingas kunigas. (...) Jis mus moko išeiti į periferijas, kad Jėzus Kristus būtų pažįstamas ir mylimas visur. Jis taip pat yra kantrios kančios dėl Evangelijos, paklusnumo vyresniems, meilaus rūpesčio Bažnyčia pavyzdys“, - sakė Pranciškus, primindamas, kad 18 amžiaus aplinka Šri Lankoje katalikams buvo nepalanki ir kartais atvirai priešiška.

Kitas šventojo bruožas buvo mokėjimas peržengti religinius skirtumus tarnaujant taikai ir artimui. Jis stengėsi tarnauti kiekvienam stokojančiam, bet kur ir bet kokiam. Taip, pasak popiežiaus, turi elgtis ir šiandieninė Bažnyčia Šri Lankoje: tarnauti neskirstant į rases, gentis, socialines klases ir religijas.

Trečiasis šventojo Juozapo Vazo bruožas, kurį išryškino Pranciškus, buvo jo misionieriškas uolumas. Nors pirmiausia atvyko į Šri Lanką, dar vadintą Ceilonu, tarnauti jau čia buvusiai katalikų bendruomenei, jis mokėjo perteikti Evangelijos tiesą ir grožį visiems sutiktiems, pagarbiai ir nuolankiai. „Toks yra Kristaus sekėjų kelias ir šiandien“, - pasakė Šventasis Tėvas, dar kartą drąsindamas vietos Bažnyčią vadovautis savo šventojo pavyzdžiu.

Paskelbiant 2017 šv. Juozapo Vazo metais, pasak sostinės Kolumbo arkivyskupo kardinolo Malcolmo Ranjito, to ir siekiama: „geriau pristatyti jo drąsų darbą Šri Lankos ir pasaulio katalikams“. Vargingai gyvenančių dalios palengvinimas ir harmonija tarp religinių bei etninių grupių yra vienodai svarbūs šiandien, kaip ir Juozapo Vazo laikais. Jis „parodė nepaprastą sutaikymo pavyzdį išmokdamas abi pagrindines, tamilų ir singalų, kalbas Šri Lankoje. Jis ne vien jomis kalbėjo, bet ir taikiai gyveno su žmonėmis priklausančiais abejoms etninėms grupėms“, - pažymėjo kardinolas šrilankietis. Galima prisiminti, jog vos prieš keletą metų buvo nuslopintas dešimtmečius trukęs tamilų sukilėlių judėjimas, o pilietinio karo žaizdos nėra užgijusios, pasirodo įvairiais pavidalais.

Šiuo metu yra renkamos aukos nacionalinei šv. Juozapo Vazo šventovei, kuri turėtų būti pastatyta Kurunegalo vyskupijoje, į šiaurę nuo Kolumbo, ant vyriausybės dovanoto sklypo. Bet jau dabar piligrimai gali apsilankyti prie ten stovinčios koplyčios. Šių metų sausio 16-ąją du vyskupai iškilmingai ir simboliškai pastatė pirmąjį būsimos šventovės pamatų akmenį. Joje, žinant dauguiakultūrinį šalies kontekstą, apsilankys ir kitų religijų išpažinėjai, pažymėjo Kolumbo arkivyskupas. Dar viena šv. Juozapo Vazo metų iniciatyva, kurią jis paminėjo, yra siekis, kad kiekvienoje sostinės parapijoje atsidarytų vargšų ir vaikų valgykla. Šri Lankoje gyvena per 20 milijonų žmonių, iš jų kiek daugiau nei 7 procentai yra krikščionys, daugiausia katalikai. (Vatikano radijas)