Savaitės apžvalga (sausio 14)

Kastantas Lukėnas

Seime minint Laisvės gynėjų dieną kardinolas Audrys Juozas Bačkis pabrėžė, kad kruvinų aukų atmintis įpareigoja ir beldžiasi į kiekvieno sąžinę klausimu: „Ką aš padariau ir ką privalau padaryti dėl savo tautos, savo valstybės?“ Jis tęsė: „Valstybės gėris visų pirma yra teisingumas visiems ir kiekvienam.<…> Ar turime drąsos darydami sprendimus vadovautis tiesa ir teisingumu, o ne savo materialinės ar politinės naudos vaikymusi?“, – klausė kardinolas. Savo kalboje jis taip pat iškėlė Laisvės premija šiemet apdovanotų pirmojo šalies vadovo prof. Vytauto Lansbergio ir prezidento Valdo Adamkaus nuopelnus Lietuvos laisvės keliui.

Antakalnio kapinėse malda pagerbiant Sausio 13-osios aukas arkivyskupas Gintaras Grušas prašė Viešpaties stiprybės tiems, kurie dirba ir aukojasi mūsų valstybės labui. Ganytojas taip pat priminė pasaulio kraštus, kuriuose šiandien vyksta karai ir prašė Šventosios Dvasios visiems, priimantiems lemtingus sprendimus, kad jie tarnautų laisvei ir taikai. „Stiprink visų Lietuvos piliečių vienybę, kuri reikalinga ne tik laisvei iškovoti, bet dar labiau – laisvėje gyventi. Gailestingumo darbai ir veiklus atidumas artimui tebūna mūsų vienybės liudijimas“, – sakė Vilniaus arkivyskupas

Šiluvoje Laisvės gynėjų dienos minėjimas sutapo su kasmėnesiniais Švč. M. Marijos atlaidais, kuriuose Eucharistiją šventė penketas vyskupų su kunigais ir gausiu piligrimų būriu. Arkivyskupas Lionginas Virbalas homilijoje sakė, kad laisvė, viena vertus, yra brangi ir brangintina Dievo dovana; kita vertus, ji reikalauja ir mūsų pastangų. Ganytojas priminė, kad šiais metais minimos Marijos apsireiškimų Fatimoje 100-metis. Pasak ganytojo, šiandien ypač reikia susirūpinimo dėl pasaulio ateities, ištikimo tikėjimo, maldos, kuri paliestų visą žmogaus gyvenimą , nuolatinio įsipareigojimo Evangelijos dvasią nešti į savo šalies gyvenimą.

Laisvės gynėjų dienos laužai jos išvakarėse degė ir Kaune Šv. Jono Pauliaus II parapijoje. Minėjime Mišias aukojo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius; „Tautiška giesmė“ skambėjo drauge su monumento „Pašaukti laisvei“ šviesos instaliacija, vyko bendrystės vaišės.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius homilijoje apmąstydamas laisvės kelią įspėja: pati didžiausia nelaimė ištinka žmogų tada, kai jis praranda vidinę laisvę. „Sausio 13-ąją kiekvienam lietuviui reikia atsakyti į klausimą, ar atgauta išorinė laisvė padėjo tapti tikrai laisvu žmogumi“. Ganytojas primena ir tai, kad „laisvė negali egzistuoti tautoje, jei jos žmonės nebrangintų tiesos“. „Bažnyčia yra pašaukta skelbti Kristaus tiesą, tačiau kai ji svarbiomis progomis pasako tiesos žodį, visuomet atsiranda sakančių, kad tai kišimasis į politiką“.

Su Sausio 13-osios žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiais Seime susitiko socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Reikšdamas jiems dėkingumą jis pabrėžė, kad nepriklausomybė ne tik išlaisvina, bet ir įpareigoja. Ministerijos svetainėje paskelbtame labai asmenišku tonu parašytame ministro žodyje perteikta jo – anuomet dvylikamečio – patirtis, įsirėžusi nepamirštamu jausmu.

Apie Šiaulių vyskupijos jau šešioliktą kartą surengtą Šeimų šventę pasakota „Šiaulių krašto“ reportaže. Pakalbintos šeimos, kurioms dalyvavimas šventėje tapo būtina tradicija. Cituojami žmonių liudijimai: „Gavę iš savo šeimų tikėjimo prasmę palaikome ją ir savo šeimoje“; „Po tokių švenčių sugrįžti į ramybę, pusiausvyrą. Žmonės šiame skubančiame pasaulyje neišvengiamai supras, kad turi grįžti prie tikrųjų vertybių – prie savo šaknų ir šeimos“, – kalbėjo Šeimų šventės dalyviai.

„Bernardinai.lt“ plėtoja pažintį su būsimuoju palaimintuoju arkivyskupu Teofilium Matulioniu. Vienas iš beatifikacijos bylos rengėjų kun. dr. Mindaugas Sabonis nuoširdžiai prisipažįsta, kad ir pats ne iš karto rado raktą į jo asmenybės šventumą. Tačiau dabar jis drįsta teigti, kad nepažindami savo šventųjų, nesekdami, ir jų užtarimo neprašydami, mes nuskriaudžiame save pačius, o ne juos. Pradėjęs tyrinėti jis pastebėjo, „kiek daug ir visur“ palikta garbingojo arkivyskupo veiklos pėdsakų. Savikritiškai vadindamas save „cinišku postulatorium“ kun. Mindaugas Sabonis vardina arkivyskupo T. Matulionio savybes, padariusias jam didžiausią įspūdį: tai nesuvaidintas pamaldumas, paprastumas ir svarbiausia – tėviškumas. Arkivyskupas nepasiklydo istorijoje, – liudija jo bylos postulatorius.

Irenos Petraitienės rašinyje aprašomi Teofiliaus Matulionio gimnazijos ir seminarijos metai.

Viešojoje erdvėje diskutuota smurto prieš vaikus tema. Diskusijos paaštrėjo dviem Seimo nariams įregistravus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Laisvos visuomenės instituto vadovė dr. Kristina Zamarytė-Sakavičienė kritiškai analizuoja šiuos nevykusius bandymus apibrėžti smurto formas ir siūlo sistemingai ir iš esmės spręsti vaiko teisių apsaugos problemas.

Antradienį Vilniuje mirė, o ketvirtadienį palaidotas vertėjas ir rašytojas Zigmantas Ardickas. Šis produktyvus vertėjas poliglotas išvertė taip pat daug dvasinės ir religinės literatūros veikalų, dirbo leidykloje „Katalikų pasaulis“, bendradarbiavo žurnale „Prizmė“, leidinyje „Laiškas iš Taizé“.

Lietuvos žurnalistų draugijos kasmetinė Stasio Lozoraičio premija įteikta lapkričio mėnesį į amžinybę iškeliavusiam dokumentinių filmų ir televizijos laidų kūrėjui Domantui Vildžiūnui. Simboliška, kad šis Lietuvos atgimimo metraštininkas pagerbtas Laisvės gynėjų dienos išvakarėse.