Po daugiau kaip metų pertraukos vėl vyks vizitai „Ad limina“

Nuo 2015 m. gruodžio iki 2016 lapkričio švenčiant Gailestingumo jubiliejų buvo sustabdyti vyskupų vizitai „Ad limina“. Dabar šie periodiški ataskaitiniai vyskupų susitikimai su popiežiumi vėl sugrąžinami ir pirmieji sausio 15-24 dienomis Romoje lankysis Airijos vyskupai.

Airijos krikščioniškoji istorija siekia ketvirtąjį amžių. Pagrindiniu evangelizuotoju laikomas iš Škotijos kilęs misionierius ir vėliau vyskupas šv. Patrikas, apaštalavęs Airijoje ketvirtojo amžiaus pabaigoje ir penktojo pirmoje pusėje. Dabartinės Airijos valstybės istorija žymiai trumpesnė  - nuo dvyliktojo amžiaus valdyta Airijos sala nepriklausoma valstybe tapo tik 1921 m. Airijos Respublikai priklauso ne visa salos teritorija. Šiaurės Airija ir toliau yra Jungtinėse Karalystės dalis, nors šiuo metu turi labai plačią autonomiją. Daug dešimtmečių Šiaurės Airijoje vyko tūkstančius gyvybių nusinešęs pilietinis konfliktas tarp prisijungimo prie Airijos Respublikos siekusių katalikų ir likti Didžiosios Britanijos sudėtyje norėjusių protestantų, o vėliau kova tarp nepriklausomybės siekusios ginkluotos formacijos Airijos Respublikos Armijos ir britų pajėgų. Konfliktas galutinai pasibaigė tik 2005 m.

Airijos Respublikos teritorija – apie 70 tūkst. kvadratinių kilometrų, tai yra šiek tiek daugiau už Lietuvą. Gyventojų skaičius – apie 4,5 milijono. Dauguma Airijos gyventojų – apie 77% yra katalikai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius airių visuomenė labai smarkiai laicizavosi.

Šiaurės Airijos teritorija – 13,5 tūkst. kvadratinių kilometrų. Gyventojų skaičius – beveik 2 milijonai. Katalikai sudaro maždaug pusę gyventojų; kita pusė – anglikonai, presbiterijonai, metodistai.

Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos teritorijoje veikianti Katalikų Bažnyčia turi keturias bažnytines provincijas – 4 arkivyskupijas ir 22 vyskupijas. Visų Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos vyskupijų ganytojai sudaro vieną Airijos Vyskupų konferenciją. Senosios Armagh metropolijos sostas, siekiantis šv. Patriko laikus, yra Šiaurės Airijoje. Kai kurios šiai metropolijai priklausančios vyskupijos yra Šiaurės Airijoje, kitos – Airijos Respublikoje. Kitos trys airių bažnytinės provincijos yra Airijos Respublikoje.

Visų Airijos arkivyskupijų ir vyskupijų ganytojai sausio 15-24 dienomis bus Romoje, melsis prie apaštalų kapų, informuos popiežių apie Bažnyčios būklę. Airių vizitas po Šventųjų metų pertraukos atnaujins reguliarius vyskupų vizitus „Ad limina“.

Terminu „Limina apostolorum“ katalikiškoje bažnytinėje tradicijoje vadinami Romoje esantys apaštalų Petro ir Pauliaus kapai. Romos mieste saugomos apaštalų relikvijos nuo seno yra piligriminių kelionių tikslas. Jei eiliniai tikintieji leidžiasi į tokias piligrimystes asmeninio pamaldumo skatinami, tai vyskupams – vietinių Bažnyčių ganytojams – piligrimystė į Romą ir malda prie apaštalų kapų taip pat yra jų vienybės su Romos Bažnyčia liudijimas.

Vyskupų lankymosi Romoje paprotys institucinį pavidalą įgavo šešioliktajame amžiuje. Popiežius Sikstas V nustatė, kad visi vyskupai privalo periodiškai apsilankyti Romoje ir duoti savo veiklos atskaitą. Dabartinį pavidalą vizitai „Ad limina“ įgavo dvidešimtojo amžiaus pradžioje. 1917 m. išleistas Kanonų teisės kodeksas nustatė, kad Europos vyskupai vizitus „Ad limina“ privalo atlikti kas penkeri metai, o kitų žemynų vyskupai – kas dešimt metų. Galiausiai šv. Jono Pauliaus II 1983 m. reformuotas Kanonų teisės kodeksas panaikino tarp Europos ir kitų žemynų buvusius periodiškumo skirtumus ir nustatė, kad vizitas „Ad limina“ visiems vyskupams privalomas kas penkeri metai. Vis dėlto, praktiškai tas periodiškumas nepastovus, derinamas prie popiežiaus veiklos kalendoriaus. Paskutinis Lietuvos vyskupų vizitas „Ad limina“ vyko 2015 m. vasario pradžioje. (Vatikano radijas)