Kun. Algirdas Dauknys: pirmosios Mišios 1991 sausio 13 naktį

Romoje penktadienį lietuviškų institucijų ir organizacijų surengtame 1991 metų sausio 13 aukų paminėjime dalyvavo garbūs svečiai iš Italijos ir Lietuvos: aukštųjų mokyklų docentai Federigo Argentieri iš John Cabot universiteto Romoje ir Alessandro Vitale iš Milano universiteto, Lietuvos TV žurnalistė Eglė Bučelytė ir Panevėžio vyskupijos kunigas Algirdas Dauknys. Svečiai iš Lietuvos taip Vatikano radijuje dalijosi prisiminimais apie tragiškus įvykius Vilniuje. TV žurnalistė Eglė Bučelytė papasakojo kaip „Lietuva tą naktį įsitvirtino kaip laisva valstybė“, kunigas Algirdas Dauknys, ilgametis Vatikano radijo bendradarbis, prisiminė kaip gimė mintis dvasiškai ir morališkai sustiprinti į gatves išėjusius ir dramatiškų įvykių stipriai paveiktus žmones, budėjusius prie Lietuvos Seimo rūmų 1991 metų sausio 13 naktį.

 

Kunigas Algirdas Dauknys: "Jautėsi, kad kažkas bus. Jaučiame – tankai važiuoja. Jauti, kad jie važiuoja per tavo smegenis. Jauti, kad galbūt ateina lemtinga valanda ir galvoji: „jei išliksi gyvas, kur tu bandysi pasislėpti“. Visokių minčių buvo. Kur lįsti, kad autobusas nesutraiškytų. Keistų tokių minčių... Ir tada, vidunaktį, atėjo žinios, kad yra užmuštų. Pasirodęs Landsbergis sako: „Vyrai, saugokit vaikus; eikit nuo parlamento. Mes liekam“. Reikėjo dar kelis pastatus prižiūrėti, tai pasiuntė tenai. Bet žmonių prie parlamento nemažėjo. Ir tada, prieš rytą, ateina Patackas. Susitinkame su Patacku, su Landsbergiu. Sako: „Reikia kažką daryti, nes didžiulė įtampa žmonėse. Reikia maldos“. Buvo žmonių, kurie meldėsi, bet sakau: „Gal reikia aukoti Mišias?“ Tai dar nebuvo įprasta. Buvo visiškai naujas dalykas. Tada visąlaik tardavomės su Tėvu Aliuliu. „Tėveli, iš tikrųjų yra problema, reikia kažką daryti“. Jis sako: „Yra pavojinga. Bet turbūt tai vienintelė išeitis. Organizuojam Mišias. Važiuok pas Vasiliauską  visų reikmenų“. Po Mišių improvizuotoje zakristijoje mus pasitinka Gečas, Gynybos ministras Butkevičius, kiti ir sako: „Koks efektas! Ne tik baimė nuslūgo, bet visi pasijuto kaip mūro siena“. Štai ką duoda Mišios".