Pranciškonų vyresnysis pasakoja apie ordino ekonominę krizę

Vienuolijų vyresniųjų sąjungos suvažiavime, lapkričio 23 – 25 dienomis, buvo kalbėta apie pranašystę iš įvairių perspektyvų – dvasinės ar socialinės. O Pranciškonų ordino vyresnysis Michael Anthony Perrry kalbėjo apie tai, kaip pranašystė turi veikti patį vienuolinį gyvenimą ir savo analizei pasitelkė labai konkretų atvejį: savo ordino finansinę krizę 2014 metais.

Galima prisiminti, kad tais metais Michael Perry, tik išrinktas vyresniuoju, parašė viešą laišką, kreipdamasis į maždaug 13 000 brolių, gyvenančių 116 valstybių, ir į ordino draugus, apie sąskaitų būklę: greta skolų jose buvo likę vos per penkis tūkstančių eurų. Dvidešimties milijonų eurų fondas, kuris buvo skirtas viso ordino finansiniam stabilumui užtikrinti ar reagavimui į netikėtus iššūkius, buvo panaudotas aukštos rizikos investicijoms, turinčioms spekuliavimo požymių, jo likimas neaiškus. Tame dalyvavo tiek pasauliečiai, tiek kai kurie pranciškonai, atsakingi už šiuos ekonominius reikalus.

„Pirmoji pagunda buvo pasinaudoti gerai žinomu ir blogų darbų užglaistymui naudojamu metodu, ieškant alternatyvių ekonominių šaltinių lėšų trūkumui padengti, diskrečiai atleidžiant iš pareigų susijusius asmenis. Šį metodą vadinu „institucinio protekcionizmo logika“, jis buvo naudotas Bažnyčioje Italijoje ir kitose šalyse. Tikslas buvo išsaugoti institucijos orumą ir reputaciją „bet kokia kaina“, net jei tai reiškė aukoti savo orumą, tapatumą, autentiškumą, kaip ir pašaukimą būti pranašišku balsu pasaulyje“, - sakė pranciškonų ordino vyresnysis. Tačiau, pasak jo, po ilgų ir bendrų diskusijų ordino taryboje, po maldos, tapo vis aiškiau, kad reikia elgtis pagal kitokią logiką – tiesoje yra vidinė galia, gal nematoma, tik per tiesą galima pretenduoti į tikrą pašaukimą. Todėl, nors tai nebuvo lengva, buvo pradėti kanoniniai procesai prieš kaltuosius ir kreiptasi į Italijos teisėsaugą.

Po šių žingsnių, tęsė t. Perry, jį ypač neramino du dalykai. Viena, tai ekonominio skandalo pasekmės broliams, ypač jauniems ir kandidatams. Antra, pagarbos ir vertinimo praradimas tikinčiųjų akyse Italijoje, Europoje, pasaulyje. Tame tarpe ir geradarių, kurie suteikė savo brangius išteklius tam, kad jie būtų panaudoti vargšams ar brolių formacijai. Iš tiesų, netrūko brolių pykčio dėl skandalo, tačiau tuo pat metu buvo išreiškiamas dėkingumas dėlto to, kad pasirinktas skaidrumo ir tiesos kelias.

Po 2014 metų skandalo Europos šalyse buvo straipsnių apie pranciškoniškojo gyvenimo moralinę korupciją, kai kuriais atvejais iškraipant faktus. Tačiau arti brolių gyvenimo esantys asmenys pripažino, kad ordinas pats tapo sukčiavimo auka, kaip ir daugelis kitų. Todėl ir geradariai nenutraukė savo paramos, kai kuriais atvejais net padidino. Ordinas, savo ruožtu, reformavo ar sukūrė naujus ekonominės kontrolės mechanizmus, kurie yra skaidrūs ir turi plačią autonomiją, prižiūrint ekonominius reikalus.

„Pranašystė dažnai pristatoma, kaip dar neįvykusių ateities pasaulio vizijų realizavimas. Vis dėlto, iš tiesų, biblinė pranašystė pirmiausia yra istorinių aplinkybių ištyrimas tų vertybių ir dvasinės vizijos šviesoje, kurios siekia toliau už istorinį laikinumą. Pranašystė kviečia sugrįžti prie radikalaus gyvenimo paprastumo, gyvenant visiškame priklausyme nuo Dievo ir savitarpio priklausomybėje su artimu“, priminė šv. Jono Pauliaus II pastabą pranciškonų vyresnysis. Pasak jo, visi vyresnieji gerai žino, kokią galią pinigas turi vienuolinių institutų nariams. Ir būtent dėl potencialios pinigo galios korumpuoti brolių gyvenimą reikia užtikrinti evangelinį neturtą ir ekonominį skaidrumą.

Ekonominė krizė taip pat suteikė galimybę patikrinti esmines vertybes ir pamatyti, kad galima gyventi geriau, turint mažiau. Pasak t. Perry, jis mato kaip šioje situacijoje visur pasirodė daug žadančių ženklų. (Vatikano radijas)