Popiežiaus audiencija Habsburgams

Šeštadienio rytą popiežius Pranciškus priėmė tris šimtus Habsburgų giminės narių, atvykusių į Romą, kaip Šventųjų metų piligrimai, įžengti į Šv. Petro baziliką pro Gailestingumo duris.

„Džiaugiuosi, - sveikindamas juos, sakė popiežius, - galėdamas jus priimti kaip jubiliejaus piligrimus, atkeliavusius kaip šeima. Noriu pabrėžti šį aspektą – šeimą plačiąja prasme. Jos tarpusavio ryšių turtingumas yra vertybė, kurią ypač mūsų dienomis reikia iš naujo atrasti“.

Popiežius paminėjo, kad kaip tik šiemet sukanka šimtas metų nuo paskutiniojo imperatoriaus palaimintojo Karolio vainikavimo. „Jo dvasinis artumas jūsų šeimai, Habsburgų giminei, tebūnie išgyvenamas ne su į praeitį nukreipta nostalgija, bet susietas su dabartimi, su dabartinio istorijos momento poreikiais ir iššūkiais“, sakė popiežius, pastebėdamas, jog kai kurie Habsburgų giminės nariai šiuo metu eina svarbias pareigas solidarumą, kultūros ir humaniškumo pažangą ugdančiose organizacijose. Habsburgai taip pat yra daug nuveikę kuriant Europos, kaip humaniškomis ir krikščioniškomis vertybės paremtų bendrų namų  projektą. Popiežius taip pat sakė, kad jam suteikė ypatingą džiaugsmą žinia, kad tarp naujos kartos giminės narių yra subrendę pašaukimų į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą. „Kartu su jumis dėkoju už tai Viešpačiui ir tai suvokiu kaip dar vieną įrodymą kokia svarbi krikščioniška šeima, kad krikščioniškos šeimos dirvoje geriausiai dygsta pašaukimų sėklos“.

Popiežius taip pat paminėjo paskutinio Austrijos imperatoriaus palaimintojo Karolio tarnystę taikos labui. Pradėjęs valdyti vykstant Pirmajam pasauliniam karui 1916 m., jis rimtai paėmė į širdį popiežiaus Benedikto XV raginimus nutraukti karą. Nors jo pastangos nedavė rezultatų, sulaukė ne pritarimo, bet pajuokos, šiandien jis savo pavyzdžiu mums primena kokia svarbi yra taika. Galime prašyti jo užtarimo melsdami Dievą taikos malonės.

Dėkodamas už apsilankymą, popiežius Pranciškus suteikė Habsburgų giminės nariams apaštališkąjį palaimimą ir paprašė, kad jie melstųsi už popiežiaus tarnystę.

Popiežiaus kalboje paminėtas paskutinis imperatorius Karolis buvo paskelbtas palaimintuoju 2004 m. Būdamas vos 29 metų, 1916-aisiais jis tapo Austrijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi. Karolis buvo vienintelis valstybės vadovas Pirmojo pasaulinio karo metais atvirai kalbėjęs apie taikos būtinumą, siekęs greitesnės karo pabaigos. Austrijos Vengrijos imperijai iširus, nuo 1919 m. jis su šeima buvo priverstas gyventi egzilyje, pradžioje Šveicarijoje, vėliau Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje, kur ir mirė sulaukęs vos 35 metų, 1922-aisiais.

Vadovaudamasis Leono XIII socialinės enciklika „Rerum Novarum“ mokymu, imperatorius Karolis savo valstybėje įsteigė socialinės pagalbos ir sveikatos ministeriją, įvedė senatvės pensijas, o taip pat parengė agrarinės reformos projektą. Gerai žinomos jo karitatyvinės iniciatyvos karo metu labai padėjusios neturtingiausiems visuomenės sluoksniams. Pavyzdingas buvo ir imperatoriaus šeimos gyvenimas. Imperatorius Karolis yra bene vienintelis naujųjų laikų istorijoje valstybės vadovas iškeltas į altorių garbę.

Gana gilius pėdsakus mūsų laikų Europos istorijoje paliko ir palaimintojo Karolio sūnus Otto von Habsburg. „Didis europietis ir katalikas“, - taip laidotuvių dieną prieš penkerius metus jį apibūdino Vienos arkivyskupas kardinolas Christoph Schoenborn.

Otto von Habsburg mirė 2011 m. liepos 4 d. sulaukęs 98 metų amžiaus. Prieš karą jis garsėjo kaip ryžtingas nacistų priešas. Kai Austrija buvo prijungta prie nacistinės Vokietijos, dėl ryžtingos Hitlerio valdžios kritikos Otto von Habsburgui buvo paskelbtas mirties nuosprendis. Gyvybę jis išgelbėjo bėgdamas į Jungtines Valstijas, iš kurių sugrįžęs po karo įsijungė į Vokietijos krikščionių demokratų veiklą. Du dešimtmečius buvo šios partijos keliamas kandidatu ir vokiečių išrenkamas Europos Parlamento nariu. Pagarsėjo kaip komunistų valdytų Rytų Europos tautų gynėjas ir bičiulis. Otto von Habsburgas statomas greta labiausiai Europos vienybei nusipelniusių asmenybių – Roberto Schumano, Konrado Adenauerio ir Alcide de Gasperi. (Vatikano radijas)