T. Antano Saulaičio SJ paroda „Senis, sakalas, karys“.

Vilniuje, šv. Jonų bažnyčioje neseniai atidaryta indėnų atviručių paroda „Senis, sakalas, karys“. Šios parodos iniciatorius – kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis, daug metų praleidęs įvairiuose misijų kraštuose. Su juo kalbasi Renata Žiūkaitė.

R.Ž. Kaip jums kilo mintis surengti šią parodą ir kokia jos pavadinimo prasmė?

A.S. Mintis kilo dėl to, kad labai lengva suruošti, sudėti paveikslėlius, aišku – su kitų pagalba, ir pristatyti tai kas mus artina prie Kalėdų. Dabar turime dažniausiai Jėzaus atvaizdus, o po kelių savaičių bus Prakartėlė ar Betliejus. Eksponatai paimti iš rinkinio „Misijų stotelė“, kuriame sukaupti įvairių tautų ir kultūrų eksponatai, o taip pat daugybė žinių apie lietuvius misionierius pasaulyje.

R.Ž. Ką nauja parodos lankytojai gali sužinoti  apie indėnų tikėjimą ir kultūrą?

A.S. Daugiausia apie jų simbolius, visų pirma indėnų, bet ne tik jų. Kai kalbame apie indėnus, turime atsiminti, kad yra daug indėnų genčių. Kaip europiečių yra apie trisdešimt – keturiasdešimt tautų, panašiai yra ir su indėnais. Kaip visos tautos, taip ir jie naudoja sau suprantamus simbolius. Pavyzdžiui, vietoj mūsų balandžio, jie Šventąją Dvasią vaizduoja sakalu, kuris minimas parodos pavadinime, arba ereliu, nes jie skrenda labai aukštai, galima sakyti – arti Dievo. Senis yra Dievas Tėvas, vaizduojamas kaip genties žynys arba senelis, kuris saugo visą išmintį ir perduoda savo galias savo sūnui ir ateities kartoms. Jėzus vaizduojamas kaip karys arba kaip labai drąsus žmogus, su visais tam būdingais simboliais.

R.Ž. Ši paroda – tik maža dalelė jūsų turtingos kolekcijos, surinktos iš įvairių misijų kraštų. Gal galėtumėt pristatyti savo kolekciją? Kada galėsime ją visą išvysti?

A.S. Šią kolekcija sudaro dvi dalys. Mes labai tikimės surasti vietą ir įrengti nuolatinę  parodėlę, kad mokiniai ir jaunimas galėtų pamatyti dalykų iš kitų šalių, o tuo pačiu susipažinti su lietuviais misionieriais, kurie darbavosi tose šalyse per paskutiniuosius  150 metų. Tai ir būtų būdas juos sudominti. Kartu tai būtų ir paskatinimas būti misionieriais, nebūtinai Afrikoje ar Azijoje, bet paprasčiausiai kitoje kultūroje negu jie patys užaugo. Antroji dalis yra labiau mokslinė. Joje yra 400 knygų, rankraščiai, misionierių laiškai, straipsniai ir visokia kita medžiaga. Būtų galima tyrinėti tiek tų kraštų kultūras, tiek inkultūraciją, tai, kaip tikėjimas suprantamas kitoje šalyje ir kaip kiti tikėjimai paveikė katalikų tikėjimą. Iš viso yra apie 2600 eksponatų iš 47 šalių. Tikimės 2018 m. surengti parodą Religinio paveldo muziejuje, o kol kas maža parodėlė yra Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje. Galbūt surengsime dar ir keletą kitų mažyčių parodų.