Kvietimas pasaulio katalikams ir liuteronams iš Lundo

„Kviečiame visas liuteronų ir katalikų parapijas bei bendruomenes būti drąsiomis ir kūrybingomis, džiugiomis ir viltingomis įsipareigojime tęsti didžiąją kelionę, kuri mūsų laukia. Jau nebe konfliktai, o iš Dievo gauta vienybės dovana turėtų kreipti bendradarbiavimą ir gilinti solidarumą tarp mūsų. Susiglaudus tikėjime į Kristų, meldžiantis kartu, klausantis vienas kito, gyvenant Kristaus meile tarpusavio santykiuose, mes, katalikai ir liuteronai, atsiveriame Triasmenio Dievo galiai. Įsišakniję Kristuje, Jį liudydami, atnaujiname savo ryžtą būti ištikimais begalinės Dievo meilės šaukliais žmonijai“, rašoma deklaracijoje, kurią spalio 31 dieną pasirašė popiežius Pranciškus ir Liuteronų pasaulinės federacijos pirmininkas vyskupas Munib A. Younan, istoriniame ekumeniniame susitikime Lundo katedroje, Švedijoje.   

Šia bendra deklaracija, rašo ganytojai, „išsakome džiugų dėkingumą Dievui už šią bendrą maldą Lundo katedroje, pradedant Reformacijos penkių šimtų metų sukakties jubiliejinius metus. Penkiasdešimt metų nuolatinio ir vaisingo ekumeninio dialogo tarp katalikų ir liuteronų mums padėjo įveikti daug skirtumų, pagilino supratimą ir pasitikėjimą tarp mūsų. Tuo pat metu priartėjome vienas prie kito per bendrą tarnystę artimui, dažnai atsidūrusiam kančios ir persekiojimo būsenoje. Per dialogą ir bendrą liudijimą nebesame nepažįstamieji. Dar daugiau, išmokome, kad tai, kas mus vienija yra daugiau už tai, kas mus skiria“.

„Būdami giliai dėkingi už dvasines ir teologines dovanas, gautas per Reformaciją, išpažįstame ir apgailime prieš Kristų faktą, kad liuteronai ir katalikai sužalojo regimą Bažnyčios vienybę. Teologiniai skirtumai buvo lydimi nusistatymų ir konfliktų, religija buvo instrumentalizuota dėl politinių tikslų. Mūsų bendras tikėjimas į Jėzų Kristų ir mūsų krikštas reikalauja iš mūsų nuolatinio atsivertimo, per kurį atmesime nesutarimus ir istorinius konfliktus, trukdančius susitaikymo tarnystei. Nors praeitis negali būti pakeista, atmintis ir būdas atminti gali būti keičiami. Meldžiame už mūsų žaizdų ir atsiminimų, temdančių mūsų vienas kito matymą, išgydymą. Kategoriškai atmetame bet kokią neapykantą ir prievartą, buvusią ir esamą, ypač vykdomą religijos vardu. Šiandien išklausome Dievo įsaką atsisakyti kiekvieno konflikto. Pripažįstame, kad esame išlaisvinti malonės, jog eitume link bendrystės, kuriai Dievas nuolatos kviečia“, skelbia bendra deklaracija.

Dar vienas skyrelis joje kalba apie „bendrą liudijimą“, kurio reikia siekti – nuo galimybės kartu eiti prie Eucharistinio stalo iki pasipriešinimo ekstremizmui, išnaudojimui, iki bendro darbo dėl stokojančių, vargšų, pabėgėlių.

*

Šį, konkrečios artimo meilės, matmenį įkūnija „ketinimų deklaracija“, taip pat paskelbta spalio 31 dieną, pasirašyta „Caritas Internationalis“ ir „World Service“. Taip, kaip „Caritas Internationalis“, 165 nacionalinių organizacijų tinklas, yra katalikų Bažnyčios darbo socialinėje ir teisingumo srityje rankos, taip „World Service“ yra pasaulio liuteronų pagrindinė karitatyvinė organizacija. Deklaracijoje pažymima, kad ne viena proga „Caritas Internationalis“ ir „World Service“ jau dirbo kartu, kovoje prieš skurdą, sprendžiant humanitarines krizes. Tačiau bendras Reformacijos minėjimas, kaip sakė popiežius Pranciškus, atveria „naujas galimybes“, taip pat galimybę, dirbant kartu, plačiau ir veiksmingiau padėti atsidūrusiems sunkumuose. „Kaip dvi globalinės krikščioniškos organizacijos, dirbančios dėl žmogaus orumo ir socialinio teisingumo, mes nusprendėme suremti pečius“, rašoma deklaracijoje, išvardijant bendro darbo galimybes, sritis ir būdus. Parašus joje padėjo „Caritas Internationalis“ generalinis sekretorius Michel Roy ir Pasaulinės liuteronų federacijos „World Service“ direktorė Maria Immonen. (Vatikano radijas)