Šeštadienį Madride, Ispanijoje Almudenos katedroje
palaimintaisiais paskelbti keturi benediktinai, nukankinti per 1936 m. persekiojimus
Ispanijoje.
Kankinių José Antón Gómez, Antolín Pablos, Juan Rafael
Mariano Alcocer Martínez, Luis Eulogio Vidaurrázaga Gómez beatifikacijos ceremonijoje
Šventajam Tėvui atstovavo kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos
prefektas.
Pasak kardinolo, šie benediktinai paliudijo nebijantys
kankinystės, kurią pasitiko su krikščioniška stiprybe ir atleidimo dvasia, įgyvendindami
benediktinų regulos žodžius: „Neatsilygink blogiu už blogį. Nesielk neteisingai, tačiau
kantriai pakelk neteisybę. Mylėk priešus. Iškęsk persekiojimus vardan teisingumo“.
Jie buvo sušaudyti savo tėvynėje, šaltakraujiškai nužudyti ne dėl to, kad būtų buvę
piktadariai, bet todėl, kad buvo kunigai. Vienas jų, Antolín, jau kartą buvo išvengęs
persekiojimų Meksikoje, tačiau vėliau pasmerktas egzekucijai kartu su kitais 430 asmenų
Ispanijoje. Mirė kartodamas: „Tegyvuoja Kristus Karalius!“
Kaip nutinka, kad taip brutaliai nužudomi tokie romūs,
nekalti ir beginkliai žmonės? Pasak kardinolo A. Amato, tai didžioji blogio mįslė,
dėl kurio sužiaurėja žmogaus širdis. Praėjusio šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio socio-politinę
aplinką galima apibūdinti kaip iki tol neregėtą teroro proveržį prieš Katalikų Bažnyčią.
„Manau, kad žvelgiant tikėjimo akimis galima šiame siaube pastebėti trumpalaikį neapykantos
ir konfliktų sukurto blogio dominavimą virš Dievo karalystės, taikos, teisingumo ir
meilės viešpatavimo. Tuo periodu Dievo priešui pavyko trumpam išskleisti šaltus mirties
sparnus ir užtvindyti nekaltu krauju ispanų žemę, palaimintą kankinių, šventųjų, misionierių
tėvynę“, sako Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.
Bažnyčia vėl atverčia šį tragišką istorijos puslapį,
perskaitydama sukruvintus metus, taip siekdama išsaugoti teisiųjų atminimą, gėrio
liudijimą. Keturi vienuoliai išties buvo geri ir romūs. Kunigo José Antón Gómez biografas
apibūdina jį kaip linksmą asmenybę, negailėjusią savo laiko kitiems. Klausykloje jis
buvo sielų mokytojas, tėvas, šventasis. Apie kunigą Antolín Pablos sakoma, kad daugiausia
laiko jis leisdavo celėje, klausykloje, bibliotekoje. Misionieriaujant Meksikoje
jam pavyko stebuklingai pabėgti nuo persekiojimų, kurie prasidėjo 1914 m. Daugybė
tikinčiųjų klausdavo jo patarimų, ir jis visiems padėdavo. Iš Madrido kilęs kunigas
Juan Rafael Mariano Alcocer Martínez, liturgistas, buvo iškilus oratorius ir rašytojas.
Kunigas Luis Eulogio Vidaurrázaga Gómez, jauniausias iš keturių, buvo nuoširdaus ir
kilnaus charakterio. Pamokslininkas, Eucharistijos apaštalas.
Keturi benediktinai iš Monserato vienuolyno papildo
1600 Ispanijos kankinių būrį, Bažnyčios iškeltų į altorių garbę nuo 1987 m. Tikra
tikinčiųjų kariuomenė, paaukojusių savo gyvybes, kad sukliudytų nukrikščioninti Ispaniją.
Prisimindama kankinius, Bažnyčia ragina visus, tikinčiuosius
ir netikinčius, nebekartoti šių siaubo ir mirties įvykių, tačiau kasdien kovoti už
gyvybę, kurti susitikimo kultūrą. Sekdama kankinių pavyzdžiu, Bažnyčia šiandien kviečia
visus gyventi pagal evangelinius palaiminimus, numalšinant miesto žmogaus troškulį
palaimintu atleidimo, romumo, brolybės, džiaugsmo vandeniu. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |