Savaitės apžvalga (spalio 16)

Kastantas Lukėnas

Šeštadienį Klaipėdoje vyko pirmoji šio miesto Atsinaujinimo diena „Tūkstantoji karta“. Žvejų kultūros rūmuose vykusį renginį vainikavo Mišios, kurioms vadovavo vyskupas Jonas Boruta SJ. Konferencijas vedė kviestiniai svečiai: vysk. Kęstutis Kėvalas ir domininkonas brolis Pijus Eglinas OP. Šlovinimo giesmėmis džiugino jungtinis Klaipėdos katalikiškų parapijų choras. Apie pasirengimą Atsinaujinimo dienai buvo informuojama Facebook socialiniame tinkle paskyroje „Klaipėdos katalikų bendruomenė“. Klaipėdos Atsinaujinimo dienos organizatoriai pažymi, kad įkvėpimo šiam renginiui sėmėsi Kaune rengiamose Atsinaujinimo dienose.

Simboliška, kad sekmadienį Kaune surengta Atsinaujinimo diena buvo jubiliejinė: katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ pirmąją Atsinaujinimo dieną surengė prieš 20 metų. Per tą laiką įvairiose visuomenei atvirose erdvėse surengta daugiau kaip 70 Atsinaujinimo dienų, kuriose susirinkdavo iki tūkstančio dalyvių. Pažymėtina, kad šiuose evangelizaciniuose renginiuose beveik visada dalyvauja arkivyskupijos ganytojai, kurie taip pat vadovauja Eucharistijos šventimui. Pastaruoju metu „Gyvųjų akmenų“ bendruomenė Kaune per metus surengia trejetą Atsinaujinimo dienų. Jubiliejinė Atsinaujinimo diena tema „Gyventi iš Dievo gailestingumo“ surengta VDU Didžiojoje salėje. Pagrindinę konferenciją „Dievo gailestingumas nešant kryžių“ renginyje vedė arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, visą dvidešimtmetį ištikimai lydėjęs Atsinaujinimo dienų rengėjus bei dalyvius.

Sekmadienį Vilniuje, Apaštalinėje nunciatūroje vyko renginys, skirtas diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto atkūrimo 25-erių metų sukakčiai paminėti. Buvo pašventinta šv. Jono Pauliaus II statula, taip pat atidaryta paroda „Laisvės popiežius“.

Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje pastoviam garbinimui išstatyta pal. Mykolo Sopočkos relikvija. Ta proga Mišias drauge su vyskupu Jonu Ivanausku koncelebravo svečias iš Balstogės, pal. Mykolo Sopočkos beatifikacijos bylos postulatorius vysk. Henryk Ciereszko.

Kauno seminarijos svetainėje pranešama apie susitikimą su vysk. Kęstučiu Kėvalu. Jis pasakojo apie savo lankymąsi Prancūzijoje, Frejus-Toulon vyskupijoje, kurioje išradingai darbuojamasi orientuojant sielovados programas sekuliariai aplinkai. Būsimiesiems sielovadininkams ganytojas pabrėžė bendradarbiavimo svarbą ir drąsą keisti šiandienos situacijoje neefektyvias tarnystės formas.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje tęsiniais skelbtas popiežiaus Pranciškaus paraginimo „Amoris laetitia“ pristatymas, kurį pateikė Popiežiškojo Urbono universiteto profesorius kun. Vidas Balčius. Jis pabrėžia, kad popiežiaus dokumentas apie šeimą skirtas visiems: nė vienas skaitantysis neturėtų jaustis teisiamas, niekinamas ar atskirtas. Svetingą atmosferą padeda kurti paprasta ir visiems suprantama popiežiaus kalbėsena. Tekstui būdingas realizmas leidžia atpažinti ribotumus ir sužeidimus, įžvelgiant juose naujas gėrio bei tiesos galimybes.

Praėjusią savaitę Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta viduramžių piligrimystei skirta paroda, kur pristatomi Gdansko archeologijos muziejaus eksponatai. Gdansko muziejaus piligriminių ženklelių kolekcija yra viena didžiausių Europoje.

Sekmadienį Vilniuje Šv. Jonų bažnyčioje atidaryta paroda, skirta Misijų dienai. Parodoje „Senis, sakalas ir karys“ pristatoma kun. Antano Saulaičio SJ ir jo bičiulių misionierių surinkta įvairių pasaulio tautų krikščioniškų atviručių kolekcija. „Pasaulis daug platesnis ir spalvingesnis, nei dažnai įsivaizduojame. Dievo auką vardan žmonijos Šiaurė Amerikos čiabuviai ar pietų Indijos gyventojai įsivaizduoja kitaip nei mes“, – sako t. Antanas Saulaitis. Eksponuojama paroda sudaro tik mažą dalį visos jo kolekcijos, vadinamos „Misijų stotele“, kurioje yra 2500 įvairių daiktų, surinktų beveik per pusę amžiaus.

Nuo trečiadienio iki penktadienio Vilniuje, LDK Valdovų rūmuose vyko tarptautinė lyginamoji konferencija apie Vilniaus ir Krokuvos katedrų istorinius ryšius, besitęsiančius daugiau kaip 6 šimtmečius. Beveik pusšimtis įvairių sričių mokslininkų savo pranešimuose nagrinėjo su šiomis šventovėmis susijusius bažnytinius, kultūrinius ir valstybinius įvykius bei ryšius.

Laikraštyje „XXI amžius“ kaip visada gausu reportažų iš katalikų bendruomenių.  Pirmąjį spalio sekmadienį Ramygaloje vykusiuose tradiciniuose šv. arkangelo Mykolo atlaiduose šiemet paminėtos seserų kazimieriečių kongregacijos steigėjos, garbingosios Dievo tarnaitės Marijos Kazimieros Kaupaitės relikvijų atvežimo metinės.

Šėtos klebonas kun. Robertas Skrinskas kreipiasi į geros valios žmones, ragindamas pagerbti Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės atminimą jos gimtinėje Šėtos parapijoje, šiuo metu apleistame Promislavos vienkiemyje, kur nėra jokio paminklinio ženklo.

Laikraštyje „Katalikas“ tęsiama rubrika „Pašnekesys su provincijos klebonu“. Kan. Povilas Miškinis Vabalninko parapijoje, į kurią įeina dar šešios koplyčios, dirba jau 34 –uosius metus. Interviu pavadinimui parinkti klebono žodžiai „Širdis verkia matant, kaip tuštėja kaimai“.

Žiniasklaidoje netyla rinkimų intriga, redakcijose ir studijose dėstomos partijų koalicijų dėlionės. Aptariant reitingavimo tendencijas kai kuriems krikščionišką požiūrį į gyvybę ir šeimą pabrėžtinai gynusiems politikams vis garsiau lipdyta „talibų“ etiketė. O Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kaip praneša portalas „L24.lt“, sėkmę rinkimuose šventė Mišiomis.