Popiežiaus katechezė apie gailestingumo darbus kūnui ir sielai. Dar vienas raginiams nutraukti karo veiksmus Sirijoje

Trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje susitikęs su Šventųjų Gailestingumo metų piligrimais, popiežius Pranciškus kalbėjo apie Jėzaus mums paliktus nurodymus kaip liudyti Dievo gailestingumą. Bažnyčia juos yra sudėjusi į du gailestingumo darbų kūnui ir sielai sąrašus.

„Kaip liudyti gailestingumą? Viešpats mums nurodo paprastą kelią, susidedantį iš mažų darbų, kurie jo akyse yra labai vertingi, - kalbėjo Pranciškus. Tie darbai tokie svarbūs, kad pagal juos mes būsime teisiami“. Pasak popiežiaus, Evangelijos pagal Matą 25 skyrius, kuriame kalbama apie Paskutinįjį teismą, tai, tam tikra prasme, Jėzaus mums paliktas testamentas. „Jėzus sako, kad kiekvieną kartą kai mes pamaitiname alkstantį žmogų ar duodame atsigerti ištroškusiajam, kai apengiame nuogą, priimame svetimšalį, aplankome ligonį ar kalinį – Jam tai padarome. Bažnyčia šiuos gestus pavadino „gailestingumo darbais kūnui“, kuriais mes patenkiname žmonių materialinius poreikius“.

„Tačiau yra ir kiti septyni „gailestingumo darbai sielai“, kurie yra atsakas į ne mažiau svarbius poreikius, ypač dabartiniais laikais, paliečiančius žmogaus vidų ir dažnai sukeliančius daug skausmo“. Popiežius priminė kas yra tie gailestingumo darbai sielai: tai visų pirma kantriai pakelti nuoskaudas ir atleisti įžeidimus, taip pat pamokyti nemokančius, patarti abejojantiems, paguosti liūdinčius, sudrausti tuos, kurie blogai elgiasi ir melstis už gyvus ir mirusius. „Tai kiekvienos dienos darbai, - sakė Pranciškus. Abejingai nepraeinu pro kitą žmogų, sustoju, išklausau, paguodžiu, suprasdamas, kad tai darau ne tik jam, bet ir jame esančiam Jėzui“.

Popiežius sakė, kad būsimų bendrųjų audiencijų katechezėse dar bus sugrįžta prie šių gailestingumo darbų, kuriuos Bažnyčia mums siūlo kaip konkretų gailestingumo liudijimo būdą. Amžiams bėgant nesiskaitomi paprasti žmonės darė šiuos darbus, tuo pačiu duodami ir grąžų tikėjimo liudijimą. Bažnyčios istorijoje buvo ir didžių šventųjų, pagarsėjusių nuveiktais gailestingumo darbais. Popiežius atskirtai paminėjo neseniai paskelbtą šventąja Kalkutos Motiną Teresę. „Bažnyčia, būdama ištikima Viešpačiui, su meile palydi silpniausiuosius, - sakė Pranciškus. Dažnai mums artimiausioje aplinkoje yra žmonių, kuriems reikia pagalbos. Nereikia toli jų ieškoti ar imtis kažkokių nepaprastai didingų užmojų. Geriausia pradėti nuo paprastų darbų, ten kur skubiausiai reikia mūsų pagalbos. Gailestingumo darbai yra geriausias priešnuodis dabartinį pasaulį užkrėtusiam abejingumo virusui. Jie mus moko būti dėmesingais mažiausiems mūsų broliams, kuriuose yra Jėzus“.

Popiežius priminė šv. Augustino kitados ištartus žodžius: „Timeo Iesum transeuntem“ (Bijau, kad Jėzus pro mane nepraeitų). Bijau, kad jis nepraeitų mano neatpažintas; bijau, kad Jėzus nepraeitų pro mane kenčiančiame žmoguje, kuriam reikia pagalbos.

„Gailestingumo darbai mums padeda konkrečia artimo meile liudyti tikėjimą. Šventoji Dvasia teuždega mumyse troškimą taip gyventi. Atmintinai išmokime gailestingumo darbus kūnui ir sielai; prašykime Viešpatį, kad padėtų  mums juos daryti kiekvieną dieną“, - baigė katechezę Šventasis Tėvas.

Trečiadienio bendrosios audiencijos pabaigoje popiežius Pranciškus dar kartą prašė nutraukti karo veiksmus Sirijoje, kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus, ypač vaikus. „Noriu dar kartą išreikšti savo artumą visoms nežmoniško konflikto Sirijoje aukoms, - sakė Pranciškus. Vėl garsiai kartoju prašymą, iš visų jėgų maldauju atsakinguosius, kad tuoj pat nutrauktų karo veiksmus ir kad būtų laikomasi paliaubų bent tiek, kol būtų evakuoti civiliai gyventojai, ypač vaikai, įkalinti tarp nežmoniškų bombardavimų“.

Popiežius Pranciškus taip pat priminė spalio 13-ąją minimą Tarptautinę dieną prieš stichines nelaimes. Pasak popiežiaus, kai kurių stichinių nelaimių būtų galima išvengti ar bent sumažinti jų pasekmes, nes dažnai jų priežastis yra žmogaus aplaidumas saugant gamtą. Popiežius kvietė imtis toliaregiškų priemonių mūsų bendrų namų apsaugai, ugdyti prevencijos kultūrą, o tuo pačiu mažinti stichinių nelaimių pavojų žmonėms. (Vatikano radijas)