Rožinio Marijos šventė. Marijos jubiliejinės dienos Romoje

Nuo penktadienio iki sekmadienio Gailestingumo jubiliejaus dienas Romoje švenčia tikintieji, priklausantys pamaldumą Švč. M. Marijai puoselėjantiems judėjimams ir organizacijoms. Mariją mylinčiųjų jubiliejinės dienos švenčiamos dabar, spalio mėnesį, nes nuo seno Bažnyčios tradicijoje spalį kasdien kalbamas Rožinis, o spalio 7-ąją Bažnyčia liturgijoje mini Rožinio Švenčiausiąją Mergelę Mariją.

Pirmas trijų jubiliejinių dienių renginys – žengimas pro Šventąsias duris į Didžiąją Švč. M. Marijos baziliką ir Rožinio Marijos šventės Mišios penktadienio pavakare. Penktadienio vakarą, piligrimai atvykę iš Pompėjos Rožinio Marijos šventovės, vadovauja Rožinio maldai Šv. Petro aikštėje. Maldos budėjimai, kalbant Rožinį, nuo saulėlydžio iki vidurnakčio vyksta dviejose jubiliejinės Romos bažnyčiose netoli Vatikano.

Šeštadienį Marijai skirtų jubiliejinių dienų dalyviai galės atlikti išpažintį jubiliejinėse bažnyčiose. Romos Gailestingumo šventovėje vyks Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Nuo šios bažnyčios šeštadienį po pietų pajudės procesija link Vatikano. Jos dalyviai įžengs pro Šventąsias duris į Šv. Petro baziliką. Vakare vyks maldos budėjimas Šv. Petro aikštėje. Jame dalyvaus ir popiežius Pranciškus.

Sekmadienio rytą Marijos jubiliejaus dalyviai vėl susirinks į Šv. Petro aikštę. 10.30 min. Romos laikus prasidės popiežiaus Pranciškaus aukojamos Mišios.

Pamaldumą Marijai puoselėjančių katalikų Gailestingumo jubiliejaus dienos prasidėjo spalio 7-ąją, kai liturgijoje minima Rožinio Mergelė Marija. Nuo seno Bažnyčios tradicijoje visas spalio mėnuo skirtas Rožinio maldai. Šiandien jau sunku atsekti, iš kur ėmėsi Rožinio malda, kokios istorinės šios maldos atsiradimo aplinkybės. Maldos išpopuliarinimas priskiriamas tėvams dominikonams. Prie šios maldos paplitimo prisidėjo ir šešioliktojo amžiaus Europos istorijos įvykiai, o tiksliau turkų keliamas pavojus ir 1571 m. spalio 7 d. įvykęs garsusis krikščionių ir trukų laivynų mūšis prie Lepanto.

Tais laikais vis stiprėjanti ekspansyvi Osmanų imperija kėlė nuolatinę grėsmę Europos krikščioniškoms valstybėms. 1571 m. buvo sudarytas didžiulis jungtinis krikščioniškų valstybių laivynas, kuris išplaukė turkų valdomų uostų link. Tuometinis popiežius Pijus V visame katalikų pasaulyje paskelbė maldos vajų. Visi katalikai buvo kviečiame kalbėti Rožinio maldą ir prašyti Mergelės Marijos užtarimo, kad krikščionių laivynas laimėtų. Krikščionių pajėgos Korinto įlankoje prie Lepanto uosto susidūrė su turkų laivynu. Krikščionys nugalėjo; turkų laivynas buvo sunaikintas; išvaduota 15 tūkst. krikščionių, kurie kaip vergai turkų galerose buvo prikaustyti prie irklų. Popiežius Pijus V neabejodamas, kad laimėta Mergelei Marijai užtariant, spalio 7-ąją paskelbė Marijos Pergalės Karalienės švente. Kadangi pergalė buvo išmelsta kalbant Rožinį, vėliau šią šventę imta vadinti Marijos Rožinio Karalienės švente.

Žiūrėdami į anuos įvykius iš mūsų laikų perspektyvos, vargu ar galime pateisinti tokį religingumo ir politinių motyvų suplakimą. Vis dėlto, kad ir kaip būtų, anas mūšis yra mūsų istorijos dalis. Patinka mums tai ar ne, tokie yra faktai: krikščionių laivynas nugalėjo musulmonus; visas krikščioniškas pasaulis meldė šios pergalės; o jos sulaukus buvo tikima, kad nugalėta Marijai užtariant. Į šiuos įvykius turėtume žiūrėti suprasdami, kad kartu su besikeičiančiais laikais, keičiasi ir žmonės, kad tai kas šiandien nepriimtina, vakar buvo visiškai natūralu ir savaime suprantama. Šiandien krikščionys stengiasi palaikyti kuo geriausius santykius su islamo išpažinėjais, tačiau tai nereiškia, kad jie turėtų išsižadėti to, kas priklauso jų istorijai. Lygiai taip pat nereiškia, kad šiandien reikėtų didžiuotis kelių šimtų metų senumo ir visai kitam kultūriniam kontekstui priklausančiomis pergalėmis.

Nepaisant kintančių laikų ir kintančio mūsų požiūrio, vis dėlto vienas dalykas išliko aktualus ir šiandien. Tai Rožinio malda, kuria tikintieji kreipiasi į Taikos Karalienę. (Vatikano radijas)