Savaitės apžvalga (spalio 1)

Kastantas Lukėnas

Penktadienį paskelbtas Lietuvos vyskupų Priešrinkiminis ganytojiškas laiškas. Ganytojai ragina aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuose ir primena, kad „pilietinė pareiga prilygsta pareigoms artimui ir bendrajam gėriui“, o „laisvė yra ne tik duotis, bet ir nuolatinė užduotis“. Vyskupai kviečia nepasiduoti „nuogąstavimams, kad vienas balsas nieko nepakeis“ ir kviečia naudotis kandidatų reitingavimo galimybe daugiamandatėse apygardose. Ganytojai pabrėžia, kad pamatinis demokratijos principas yra besąlygiška pagarba žmogui ir pamatinėms moralinėms vertybėms.

Naujame spalio „Artumos“ numeryje į klausimą  „Už ką balsuoti?“ padeda atsakyti politologas dr. Vincentas Vobolevičius. Jis pradeda nuo pamatinės „instrukcijos“: katalikai privalo nepalaikyti politikų, negerbiančių žmogaus gyvybės, o vertinti politikus reikia pagal balsavimus, o ne pagal retoriką. Straipsnyje siūlomi „Laisvos visuomenės instituto“ parengti partijų ir politikų reitingai, taip pat „Šeimos instituto“ drauge su „Artuma“ paskelbta Seimo narių balsavimų apžvalga. Apsispręsti gali padėti ir portale www.manobalsas.lt skelbiamas pačių politikų deklaruojamų vertybių sąvadas. Autorius apibendrina: politikai, uoliai kovojantys už šeimos vertybes ir negimusios gyvybės apsaugą greičiausiai liks ištikimi krikščioniškoms vertybėms ir kitose socialinės bei ekonominės politikos srityse.

Rinkimų temai skirtas ir Vandos Ibianskos tekstas „Gelbėtojai“. Kaip įprasta, jos vedamoje skiltyje „Gyvenimas kaip senas vynas“ netrūksta druskos ir pipirų. Ji pašaipiai sijoja ne tik jau girdėtus, neišrankiam rinkėjui skirtus pažadus, bet aptaria ir subtilesnį masalą, pavyzdžiui, kultūros finansavimą.

Ne pirmą kartą politikų reitingus skelbia Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. Reitingas sudarytas remiantis balsavimų statistika ir atspindi ne tik alkoholio, bet ir tabako kontrolę.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje Edita Janulevičiūtė siūlo „Rinkėjo atmintinę“ kaip parafrazę C. S. Lewiso „Kipšo laiškų“ stiliumi. Gundytojų strategija, „Kaip nusivilti politika“ pradedama sarkastišku postulatu: „Negatyvumas – visų nusivylimų pagrindas“…

Juozapas Labokas kviečia susimąstyti apie mūsų sportininkų parolimpinėse žaidynėse laimėtus medalius ir šio įvykio atskleistas dvasinio skurdo apraiškas: visuomenės apatiškumą ir valdininkų požiūrio siaurumą. Autorius rašo: „Simboliška, kad ši istorija nutinka rinkimų išvakarėse. <…> Kelias į stiprios ir gyvybingos visuomenės kūrimą galėtų prasidėti nuo požiūrio, jog žmogus yra nelygstamai vertingas.“

„Bernardinai.lt“ paskelbtas Augusto Kalinausko tekstas „Šeima ir populiariosios kultūros iššūkis“. Ši publikacija yra „Šeimos instituto“ drauge su bendradarbiais vykdomo projekto dalis. Autorius primena, kad visiems žmogiškiems ryšiams palaikyti reikia didelių pastangų. Jis nenurašo populiariosios kultūros privalumų, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ji nereikalauja stengtis, o be šios gyvenimo vertikalės jis gali tapti pernelyg lėkštas.

Praėjusį šeštadienį Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ sukvietė į sezono atidarymo šventę ir paskelbė parapijoms skirtą ateinančių metų programą. Naujame sezone VA Caritas rūpinsis tarnaujančiųjų ugdymu, siūloma daugiau nei dešimt programų bei galimybių nuolatinei tarnystei. Sezonas pradėtas atidarant naują centrą „Kultūrų namai“, skirtą padėti pabėgėliams bei migrantams. Naujovė taip pat „Klausymosi tarnystės“ programa. Nuolatinei tarnystei kviečia vienišų žmonių lankymui skirta „Artumo programa“, taip pat įvairios kitos tarnystės bei programos. Plačiau su karitatyvine veikla supažindinama VA Caritas periodiniame rudens „Dienoraštyje“.

Lietuvoje minint 75-ąsias Holokausto tragedijos metines viešojoje erdvėje skelbiami vis nauji liudijimai bei apmąstymai. Laikraštyje „XXI amžius“ publikacija kviečia lenkti galvas prieš žydų gelbėtojus, gelbėjusius drauge ir Lietuvos garbę. Minimas šiemet Lietuvos žydų bendruomenės išleistas kalendorius su žydų gelbėtojų nuotraukomis ir istorijomis. Straipsnyje atskirai minimi žydus gelbėję kunigai, seselės vienuolės.

„Lietuvos žiniose“ rašyta apie baigiamą įrengti Panevėžio vyskupijos dvasinį centrą, kuris veiks vyskupo Kazimiero Paltaroko valdytoje poilsiavietėje Berčiūnuose. Pastatas buvo sovietų valdžios nacionalizuotas vėliau Bažnyčios atgautas. Įkurdinti jame dvasinį centrą ėmėsi anksčiau Panevėžio vyskupijai vadovavęs arkivyskupas Lionginas Virbalas, dabar šiuos darbus tęsia neseniai ordinaru paskirtas vyskupas Linas Vodopjanovas. Iki šiol Panevėžio vyskupijos tikintieji rekolekcijoms bei susitikimams rinkdavosi Truskavoje ir Troškūnuose esančiuose dvasiniuose centruose.

Telšių vyskupija praneša apie praėjusį šeštadienį vykusią Pagėgių Šventojo Kryžiaus bažnyčios konsekraciją. Prieš II pasaulinį karą statyta Pagėgių katalikų bažnyčia buvo sovietų valdžios nusavinta ir nugriauta. Dabartinės bažnyčios statyba pradėta prieš du dešimtmečius, joje jau ilgą laiką vyko pamaldos. Telšių vyskupas Jonas Boruta bažnyčios konsekracijos  proga sakytame pamoksle iškėlė altoriaus svarbą: „Kol tautoje yra altorius, kol liaudis renkasi maldai, tol jai lieka viltis, palaima ir ateitis“, – sakė ganytojas.