2016-09-23 15:37:00

Šventųjų skelbimo bylos: naujas medikų konsultacijų reglamentas


Šventųjų skelbimo kongregacija patikslino medikų darbo procedūras kongregacijoje tiriant stebuklus palaimintųjų ir šventųjų bylose. Naujas Medikų konsultacijų reglamentas pristatytas penktadienį Vatikane. Jį sudaro įvadas ir dvidešimt straipsnių apie struktūrą ir veiklą, medikų ekspertų pareigas ir kai kurias naujas procedūras, leisiančias medikams ekspertams savo darbą atlikti veiksmingai, skaidriai ir profesionaliai.

Stebuklai, kurių reikia garbingųjų Dievo tarnų ir tarnaičių betatifikavimui ir palaimintųjų kanonizavimui, visuomet buvo tiriami itin kruopščiai. Kreiptis į medikus ekspertus pradėta viduramžiais , o aštuonioliktajame amžiuje pertvarkant šventųjų skelbimo procedūras popiežius Benediktas XIV įvedė stebuklus tiriančių medikų registrą. Popiežius Pijus XII 1948 metais įsteigė Medikų komisiją ir prie jos veikiančią ypatingą Medikų tarybą. Jas sujungė Jonas XXIII 1959 metais, patvirtindamas medicinos konsultacijų reglamentą, kurį pertvarkė Paulius VI 1976 metais. Šventųjų skelbimo kongregacija, atsižvelgdama į per praėjusius dešimtmečius sukauptą patirtį po Jono Pauliaus II 1983 metais paskelbtos Apaštališkosios Konstitucijos „Divinus perfectionis Magister“, paskelbė naują reglamentą.

„Stebuklai nėra marginalūs įvykiai Evangelijoje, o taip pat šventųjų bylose“, naujojo reglamento pristatyme parašė Šventųjų skelbimo kongregacijos sekretorius arkivyskupas Marcello Bartolucci. Stebuklai, įvykę šventųjų užtarimu, yra Dievo dalyvavimo istorijoje ženklai ir tuo pačiu yra jų šventumo patvirtinimas „iš aukšto“, visų pirma išreikštas herojiškaii vykdomomis krikščioniškomis vertybėmis arba kankinyste. Bažnyčia nuo seniausių laikų įsitikinusi, kad šventųjų stebukluose yra „Dievo pirštas“, kuris tam tikru būdu patvirtina žmonių sprendimą apie šventųjų stebuklus.

Ilgus amžius galiojo tvarka sudarinėti paprastus stebuklingų įvykių sąrašus. XII ir XIII amžiais pradėta nuodugniau tirti tiek asmenų šventumą, tiek stebuklingus atvejus. Procesų formalumai buvo nuolatos tobulinami iki pat 1983 metų, kai Jonas Paulius II įvedė iki dabar galiojančias naujas normas.

Mokslinis ir teologinis spėjamų stebuklų tyrimas irgi buvo pastoviai tobulinamas, pradedant ypač nuo Milano arkivyskupo šv. Karolio Boromiejaus, kanonizuoto 1610 metais, bylos. Tyrėjams tuomet buvo pristatyta apie dešimt spėjamų stebuklų Milano arkivyskupo užtarimu ir bene pirmą kartą juos tirti buvo pavesta medikams ekspertams, o Inocentas XI nustatė 1678 metais, kad taip turi būti visose bylose. Kanonų teisės kodeksas 1917 metais nustatė, kad tiriama byla gali būtų perduodama teologams tik po to, kai dviejų ekspertų medikų išvadose apie spėjamą stebuklą pasisakoma teigiamai.

Beje, kongregacijos medikai ekspertai tyrime privalo pasisakyti tik apie spėjamo stebuklo mokslinį paaiškinamumą arba nepaaiškinamumą, paliekant bet kokius filosofinius ir religinius samprotavimus kompetentingiems asmenims. Šventųjų skelbimo kongregacija kanoninėse šventumo bylose ir šiandien vadovaujasi principu, kad mokslinis aspektas turi likti atskirtas nuo teologinio. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.