Popiežiaus homilija. Ar tikime kūno prisikėlimą?

Krikščionis nesustoja dabartyje, bet žiūri į ateitį, laukia ne tik to kas bus rytoj, bet ir to kas bus poryt. Krikščionis nesitenkina dabartiniu gyvenimu, bet laukia amžinojo. Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo penktadienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas pirmajame skaitinyje skambėjusius šv. Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams žodžius apie mirusiųjų priskėlimą.

Popiežius sakė, kad mums kur kas lengviau kalbėti apie dabartį ir praeitį, nes kalbame apie konkrečius šiandien vykstančius arba jau įvykusius dalykus. Kur kas sudėtingiau pasinerti į ateities logiką. „Vakardienos logika paprasta. Šiandienos logika paprasta. Rytdienos logika irgi paprasta: visi mirsime. Tačiau kur kas sudėtingiau kalbėti apie tai kas bus poryt. Kas bus? Kaip tai įvyks? Prisikėlimas. Kristus prisikėlė. Ir aišku, kad prisikėlęs Kristus nebuvo vaiduoklis. Evangelisto Luko liudijime apie prisikėlusį Jėzų, jis sako: „Palieskite mane“. Vaiduokliai neturi nei kūno, nei kaulų. „Palieskite mane ir duokite man valgyti“. Porytdienos logika yra konkreti, turi kūną“.

Mes norime žinoti kas bus ateityje, koks likimas mūsų laukia, tačiau dažnai pasiduodame tam tikram gnosticizmui, viską suvokiame tik dvasios kategorijomis, bijome kūno. Neužmirškime juk tai buvo pirmoji erezija, kurią labai griežtai smerkia jau apaštalas Jonas, sakydamas, kad kas neišpažįsta Jėzaus Kristaus kūne atėjus, tas nėra iš Dievo, tas yra Antikristas. „Mums sunkus sutikti su tuo, kad Kristus prisikėlė su kūnu, mes bijome to pasekmių. Mums labiau priimtinas spiritualistinis pamaldumas, įvairūs pustoniai, o ne Kristus kūno logika. Tokia yra porytdienos logika. Mes prisikelsime kaip Kristus, su savo kūnu“.

Pasak Pranciškaus, savaime suprantama, kad mums sunku priimti tą „porytdienos logiką“, kad mes neskubame priimti to, ką mums sunku suprasti. Dėl to turime melsti Šventosios Dvasios šviesos. „Jei mes gerai suprantame praeities logiką, tai liudija apie mūsų brandą. Reikia tam tikros brandos, kad suprastume ir tai, kas dedasi dabartyje. Jei su tam tikru atsargumu kalbame apie ateitį, tai irgi yra ženklas, liudijantis apie mūsų brandą. Tačiau reikia labai didelės Šventosios Dvasios malonės, kad suprastume porytdienos logiką, kai būsime perkeisti, kai Jis ateis ir mus, perkeistus, pasiims su savimi, kad visada būtume su Juo. Prašykime Viešpatį šios tikėjimo malonės“. (Vatikano radijas)