Mokslininkų ir dėstytojų gailestingumo jubiliejaus dienose – atstovai iš Lietuvos

Dalyvavimu šeštadienio bendrojoje audiencijoje baigėsi nuo ketvirtadienio Romoje švęstos mokslininkų ir dėstytojų gailestingumo jubiliejaus dienos. Jose dalyvavo ir mokslininkai iš Lietuvos. Prie mūsų radijo mikrofono – Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas docentas Benas Ulevičius bei profesorė Birutė Obelenienė.

Dr. Benas Ulevičius. Iš Lietuvos buvo ir daugiau delegacijų, mes atstovaujame Katalikų teologijos fakultetui Lietuvoje VDU, vieninteliam popiežiškajam katalikų fakultetui Lietuvoje. Atvykome penkiese, stengėmės, kad delegacija būtų kuo įvairesnė. Tikrai įspūdžiai nuostabūs, visada yra labai vertingas konteksto patyrimas. Susipažįsti su platesne perspektyva, platesniu horizontu, ir tuomet tai, ką tu darai, tavo paties misija įgauna visai kitą prasmę. Tiesiai čia atėjome iš Šventojo Tėvo bendrosios audiencijos. Esame pakylėti, įkvėpti; iš tikrųjų paprasti keli Šventojo Tėvo žodžiai mus lydės namo kartu su tuo įspūdžiu apie šimtus profesorių iš įvairių universitetų, įvairių sričių. Tiesiog labai praturtinti grįšime į Lietuvą

Dr. Birutė Obelenienė. Programa buvo labai intensyvi, pirmoji diena prasidėjo iškilmingu atidarymu. Antroji diena buvo skirta labiau darbui paralelinėse sekcijose. Mes nuėjome į tai, kas mums įdomu – į bioetikos sekciją, nes VDU Katalikų teologijos fakultete yra bioetikos centras, turim bioetikos klasterį, todėl buvo nepaprastai įdomi bioetikos sekcija. Simpoziume šioje sekcijoje buvo pristatyti skirtingi religiniai požiūriai į bioetiką ir gailestingumą. Toks neišdildomas įspūdis, kai Romos rabinas prof. Riccardo Di Segni išsakė savo judėjišką požiūrį į bioetiką, kada kiekvienas atvejis sprendžiamas visiškai atskirai. Matėsi, kurioje vietoje yra nesutapimai su katalikišku požiūriu. Pristatytas taip pat islamiškasis požiūris. Profesorius Juan José Pérez-Soba pristatė katalikišką požiūrį į bioetiką ir gailestingumą. Kaip mums visiems pasirodė, būtent tas katalikiškas požiūris nepaprastai gilus. Jis palietė labai giluminius dalykus, kurie būtų tarsi pamatas sprendžiant bioetinius klausimus čia ir dabar, kada sprendžiami labai konkretūs žmogaus gyvybės klausimai. Neturėdamas to gylio, to pamato, tu tiesiog negali būti tvirtas šituose sprendimuose. Prof. Pérez-Soba užkrėtė ir sudrebino: nors šitie dalykai yra žinomi, bet jis atskleidė būtent dar giliau.

Nepaprasta tolerancija vyravo pačioje grupėje, kada girdi tokius dalykus kaip pvz. islamo profesorius kalba apie eutanaziją, apie organų transplantaciją, kai atskiriami tikratikiai nuo netikinčių ir skiriami atvejai kada, iš kieno paimtus organus galima persodinti tikratikiams. Girdint tokius dalykus savaime sukyla  tam tikri pasipriešinimai viduje, bet auditorijoje buvo tolerancija. Tai yra mokslininkų kalbėjimasis, kurie supranta, kad yra skirtumai. Manau, kad tai iš tikrųjų labai reikalingas dalykas.

Dr. Benas Ulevičius. Įdomus buvo plenarinio posėdžio pranešimas, kurį pristatė Nobelio premijos laureatas fizikas Claude Cohen-Tannoudji, tokiu paprastu būdu atskleidęs, jog didelė klaida yra remti, finansuoti, kreipti ypatingą dėmesį tik į labai pragmatiškus mokslus. Jis pateikė daugybę pavyzdžių kaip to, ką mes naudojame kasdien – pvz., lazerių, kurie naudojami pramonėje labai konkretiems tikslams, tyrimai kilo tiesiog iš įkvėpimo. Kažkam buvo tiesiog labai svarbu sužinoti, kaip ši tikrovė veikia vienoje ar kitoje situacijoje.

Visada pabuvojus užsienyje grįžti su tam tikra nuoskauda dėl mokslo sričių prioritetų sugrupavimų, pagal kuriuos mes Lietuvoje vis dar linkę orientuotis į vadinamus „amatinius“ mokslus, „amatines“ disciplinas, tas, kurios atrodo, jog artimiausioje ateityje turės didžiausią paklausą kažkurioje pramonėje, taikomojoje srityje. Tačiau mums Teologijos fakultete, kaip ir visiems humanitarams, rūpi pasaulėžiūros dalykai. Skelbdami studijų programas mes ypatingai pabrėžiame tam tikra prasme tą tokią anti-įprastą žinią, ne „meinstryminę“ žinią – negalvok apie tai, ką baigęs studijas būtinai darysi. Mums norisi įkvėptų dėstytojų ir studentų, kurie yra tiesiog pagauti to, ką jie studijuoja, pagauti tiesos, į kurią gilinasi. Štai tos išvykos ir susitikimai su užsienio kolegomis padrąsina šioje srityje, nes šios problemos Europoje yra bendros. (Vatikano radijas)