Šiluvos atlaidai. Švč. M. Marijos gimimo šventė. Vienuolių diena

Pernakt bazilikoje vykusiu maldos budėjimu – vigilija su Švč. Sakramento adoracija Šiluvoje buvo sulaukta rugsėjo 8-osios, Švč. M. Marijos Gimimo iškilmės. Pasveikinti Mergelės Marijos, padėkoti Viešpačiui už pasauliui padovanotą Motiną ir Užtarėją į Šiluvą nuo pat ryto, pavieniui ir organizuotai, skubėjo piligrimai iš įvairių Lietuvos vyskupijų.

Šiluvos piligrimų minioje tądien drauge meldėsi ir dėkojo už savo pašaukimą ypatingu būdu Dievui pasišventę žmonės – tai Lietuvoje veikiančių vienuolinių kongregacijų seserys ir broliai vienuoliai, vienuolynų postulantai, novicijai. Rugsėjo 8-ąją, Marijos Gimimo ir Vienuolių dieną, atvykti į Šiluvą buvo kviečiami ir tie, kurie atvira širdimi dar ieško savo kelio – atlaidų Mišiose melsta drąsos atsiliepti į Viešpaties kvietimą. Be kita, Vienuolių dieną prašyta, kad visi pašvęstieji liudytų Evangelijos džiaugsmą, o Šventasis Raštas taptu kasdieniu tikėjimo maistu, melsta Dievo gailestingumo netesėjusiems vienuolinių ar kunigystės įžadų, prašyta Šventosios Dvasios šviesos dvasios tėvams ir palydėtojams, kad netrūktų šiai tarnystei įsipareigojančių kunigų ir pasauliečių.

„Sveika, Sužadėtine Mergele!“ – tądien aukštaisiais Apreiškimo koplyčios skliautais nuo 10 val. aidėjo didingojo Akatisto žodžiai. Sugiedodami Rytų Bažnyčios tradicijos himną Dievo Motinos garbei seserys ir broliai vienuoliai pradėjo savo maldą Šiluvoje.

Vėliau po bendro Rožinio aikštėje į pašvęstuosius, taip pat į tėvus, motinas, jaunimą kreipėsi t. Antanas Gražulis SJ, savo katechezę pradėdamas pašmaikštavimu, jog jis pats (o gal ir kiti?) tebeišgyvena vienuolinę „paauglystę“ – jaunystės prieštaravimų metą, nors Jėzus kasdien giliai viduje sako: irkis į gilumą, gyvenk manyje, būk mano draugas.

„Kasdien atlaiduose girdime Marijos žodžius, pasakytus Šiluvoje: „Čia buvo garbinamas mano Sūnus.“ O ką Marija pasakytų mums šiandien?“ – klausė tėvas jėzuitas, minėdamas Marijos kaip Motinos padėką savo vaikams – tiems, kurie išgirdo, priėmė ir ugdo savo pašaukimą šeimoje, vienuolyne, kurie nemoka skųstis ir dejuoti. Marija dėkotų už kasdienį dvasinį ir intelektualinį augimą, už sugyvenimą bendruomenėje, už giliųjų žaizdų gydymą, už tūkstančius gerų darbų, skleidžiamą džiaugsmą, už pastangas siekti dorybių – būti Jėzaus „gėlėmis“.

12 val. pilna piligrimų aikštė Loreto Dievo Motinos litanija sutiko Eucharistijai vadovauti prie altoriaus priešais Baziliką žengiančių dvasininkų procesiją.

Eucharistijos dalyvius, ypač savo brolius vienuolius – vyskupus ir kunigus – bei daugiau kaip dešimties kongregacijų seseris vienuoles, taip pat atlaidų svečius – graikų apeigų katalikų kunigą bei tikinčiuosius, Kauno valstybinio dramos teatro darbuotojus, visus Šiluvos piligrimus, ypač organizuotai atvykusius iš Ukmergės, Skuodo, Alytaus Kupiškio ir kitur, su brangia Bažnyčiai Dievo Motinos Gimimo švente pasveikino tėvas jėzuitas, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas. Ganytojas pakvietė liturgijai vadovauti brolį pranciškoną, LVK Vienuolijų reikalų komisijos pirmininką, Panevėžio vyskupą Liną Vodopjanovą.

Šioje Eucharistijoje buvo prašoma malonės pašvęstiesiems liudyti gyvą ir tvirtą tikėjimą, kurio ypač reikia gailestingumu šiandien gydomam pasauliui. Kokį ypatingą metą išgyvename, jautriai priminė Mišiose, be kitų giesmių, Gailestingumo jubiliejaus himną sugiedojęs jungtinis seserų benediktinių, kazimieriečių ir saleziečių choras, vadovaujamas Celinos Galinytės OSB ir Liucijos Grybaitės FMA.

„Marijos Gimimą Bažnyčia švenčia su didžiausiu džiaugsmu, nes visam pasauliui tai tikra „salutis aurora“– Išganymo aušra“, – sakė vėliau savo homilijoje vysk. L. Vodopjanovas, atkreipdamas dėmesį, jog tai viena seniausių Dievo Motinos iškilmių. Jau VI a. Marijos Gimimo vietoje buvo pastatyta Šv. Onos bažnyčia ir pradėtas švęsti jos Gimimas. Nuo XI a. jis švenčiamas visoje Vakarų Bažnyčioje.

Ganytojas atkreipė dėmesį į Jėzaus kilmės knygą ką tik paskelbtoje Evangelijoje (Mt 1, 1–23), pristatančią kartų kartas išganymo istorijoje. Marija pristatoma mums prieš akis kaip istorinė žmonijos dukra, turinti savo gimdytojus, gimimo vietą ir laiką. Marija nėra žmogiškojo ilgesio susiklostymas, atsitiktinumas, šviesi svajonė ar idėja. Ji Juozapo Sužadėtinė, Kristaus Motina. Pasak ganytojo, ir tikroji Šiluvos istorija prasidėjo nuo 1608 metų, kai čia apsireiškė Marija ir su ašaromis prašė, kad čia būtų garbinamas jos Sūnus.

Be kita, savo homiliją vysk. L. Vodopjanovas skyrė ir pašvęstiesiems, jų dėmesį sutelkdamas į popiežiaus Pranciškaus pamokymus, ypač tuos, kuriuos jis pasakė skelbdamas šventąja Motiną Teresę – „nepavargstančią gailestingumo darbininkę“, skatindamas nešiotis jos šypseną ir ją dovanoti kitiems.

Ganytojas ragino Marijos Teresės pavyzdžiu daryti gerus darbus su šypsena – nuo to tegul prasideda mūsų evangelizacija. Motina Teresė patyrė daug nesupratimo, priekaištų, tačiau ji kalbėjosi su Jėzumi ir darė gera. Didžiausią indėlį į Dievo tautos gyvenimą pašvęstieji įneštų klausdami savęs, ką gero galėtų padaryti ir padarytų šiandien, savo esamoje situacijoje, nesustabarėdami, nepasiduodami pesimizmui.

Liturgijos pabaigoje prieš pašvęstųjų ir visų liturgijos dalyvių palaiminimą ir siuntimą atlikti kiekvienam savo misijos, vysk. L. Vodopjanovas savo broliams ir seserims palinkėjo su Marija eiti prie Jėzaus – pašvęstųjų gyvenimas neįmanomas ir neįsivaizduojamas be Dievo Motinos pagalbos.

Vakaro šv. Mišiose bus meldžiama, kad asmeniškas susitikimas su Jėzumi uždegtų troškimu aukotis dėl Gerosios Kristaus naujienos. Liturgijai vadovaus Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ.

Rugsėjo 8-ąją Šiluvoje piligrimams pasitarnavo Ukmergės dekanato kunigai, šv. Mišias aukojo, homilijas sakė t. Antanas Gražulis SJ, kunigai Gintautas Naudžiūnas, Nerijus Vyšniauskas, Juozapas Marija Žukauskas OFM. Giedojo Šiluvos, Šiaulių Šv. Jurgio, Raudondvario parapijų, Jono Pauliaus II piligrimų centro jaunimo chorai.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba