Popiežius kardiologų kongrese: kovokime, kad nebūtų „išmestų“ iš gyvenimo

Tuoj po katechezės šv. Petro aikštėje, popiežius nuvyko į Romos parodų rūmus, kuriuose susitiko su kardiologų bendruomenės atstovais. Rugpjūčio 31-ąją šiuose rūmuose baigėsi vienas iš didžiausių pasaulyje medicinos susitikimų – kardiologų kongresas, kuriame buvo numatyta virš trisdešimties tūkstančių dalyvių; pristatomos naujausios žinios, metodai ir technologijos, liečiančios širdies ligas, kaip ir su jomis susijusias visuomenės gyvenimo aplinkybes.

Popiežius kreipėsi į keletą šimtų klausytojų, kalbėdamas: „Jūs rūpinatės širdimi. Kiek daug simbolių šiame žodyje ir kiek lūkesčių sudėta į šį žmogaus organą. Jūsų rankose atsiduria žmogaus kūno pulsuojantis centras, todėl jūsų atsakomybė didelė! Esu įsitikinęs, kad atsidūrę prieš šią gyvenimo knygą, kurioje liko dar daug neperskaitytų puslapių, jaučiate virpėjimą ir jaudulį“.

Pranciškus paminėjo, kad „Bažnyčios mokymas visada kalbėjo apie mokslinių tyrimų svarbą gyvenimui ir asmenų sveikatai“. Ir šiandien Bažnyčia lydi bei aktyviai remia tokį svarbų ir delikatų darbą, nes skirtas asmens gėriui ir nėra atskiriamas nuo Dievo veikimo.

„Prigimtis, visame jos kompleksiškume, ir taip pat žmogiškas protas yra Dievo kūriniai. Mokslininkas gali ir turi juos tirti, žinodamas, kad filosofinių ar empirinių mokslų, praktinių kompetencijų vystymasis, reikalingas silpnam ir ligotam, yra svarbi tarnystė, kuri yra dieviško plano dalis. Atsivėrimas Dievo malonei, per tikėjimą, nesužeidžia proto, bet jį skatina pažinti tiesą, platesnę ir naudingą žmonijai“, - kalbėjo Pranciškus.

Žinome, kad mokslininkas savo atradimuose niekada nėra neutralus. Su savimi jis nešasi savo istoriją, būdą būti ir mąstyti. Kiekvienam reikia tam tikro išsityrinimo, kuris pašalina toksinus, nuodijančius tiesos ir tikrumo paieškas, ir skatina labiau įsižiūrėti į dalykų esmę. Juk negalime neigti, kad pažinimui, kad ir tiksliausiam bei moksliškiausiam, reikia eiti pirmyn keliant klausimus ir randant atsakymus apie tikrovės, taip pat žmogaus, pradžią, prasmę ir tikslą. Bet vien mokslų, gamtos ir fizinių, nepakanka kiekviename žmoguje esančio slėpinio supratimui. Popiežius pabrėžė, kad ypač svarbu matyti vargšus, nustumtuosius, stokojančius, rūpintis jais, kovoti prieš jų „išmetimą“, kurį dažnai siūlo dabartinė kultūra.

„Savo vertingu darbu jūs padedate išgyti ligonio kūnui ir tuo pat metu galite nustatyti, kad egzistuoja prigimtyje įspausti dėsniai, kurių niekas negali pakeisti, bet tik atrasti, panaudoti ir nukreipti, kad gyvenimas atitiktų Kūrėjo intencijas“, Vatikano II Susirinkimo mokymą priminė Pranciškus, perspėdamas apie pavojų, gręsiantį ir mokslo žmogui, neatsilaikyti prieš pagundą užgniaužti tiesą.

Dar kartą padėkojęs už kardiologų darbą, priminęs, kad ir pats pabuvojo kelių iš jų rankose, popiežius Pranciškus meldė Viešpatį laiminti medicinos tyrimus ir priežiūrą, kad visus pasiektų kentėjimų palengvinimas, didesnė gyvenimo kokybė, didesnė viltis. Ir taip pat kovą, kad žmogaus gyvenime, pilname žmogaus gyvenime nebūtų „išmestų“. „Labai jums dėkoju“, - pasakė popiežius, vėliau keliasdešimt kardiologų pasveikinęs asmeniškai, rankos paspaudimu, apsikeisdamas keliais žodžiais, tarp jų ir Europos kardiologų draugijos pirmininką, tarptautiniu lygiu žinomą kardiologą iš Portugalijos Fausto Pinto. (Vatikano radijas)