Popiežiaus bendroji audiencija. Jėzus vaduoja atstumtuosius

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems šventųjų gailestingumo metų piligrimams popiežius Pranciškus komentavo evangelisto Mato aprašytą Jėzaus stebuklą – kraujoplūdžiu sergančios moters pagydymą.

Ši moteris kentėjo ne tik dėl savo ligos, bet ir dėl socialinės diskriminacijos, kuriai kai kuriuos žmones, dėl fizinės negalios, pasmerkdavo griežti Izraelio tautos įstatymai, - kalbėjo popiežius. Tad pagydydamas šią moterį, Jėzus taip pat atkuria teisingumą jos atžvilgiu. Jėzų sužavėjo šios moters tikėjimas. Nors visi jos vengė, tačiau ji sugebėjo pasiekti, kad jos viltis, taptų pagijimu. Mes nežinome jos vardo, tačiau ir tos kelios Evangelijos eilutės, pasakojančios apie susitikimą su Jėzumi, pakankamai aiškiai parodo tikėjimo kelią, sugebantį atstatyti tiesą apie didį kiekvieno žmogaus asmens orumą. Susitikimas su Jėzumi visiems visų laikų vyrams ir moterims atveria kelią į laisvę ir išganymą.

„Pasakojimo centrinėje dalyje, - kalbėjo Pranciškus, - matome tris kartus pakartotą žodį „pagyti“: „Ji pati sau kalbėjo: „Jei tik palytėčiau jo drabužį – išgyčiau“. Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave“. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo“ (Mt 9,21-22). Jėzaus žodžiais „pasitikėk, dukra“ išreikštas visas Dievo gailestingumas šiai moteriai. Kiekvienam atstumtam žmogui – o juk mes visi viduje kartais jaučiame, kad dėl savo nuodėmių esame atstumti – Viešpats sako: „Drąsos! Ateik! Tu nesi atstumtas, atstumta. Drąsos, dukra! Tu esi mano dukra! Tu esi mano sūnus! Tai malonės metas, atleidimo metas; tai akimirka, kurią esame sugrąžinami į Jėzaus gyvenimą, į Bažnyčios gyvenimą. Tai gailestingumo metas. Šiandien mums, mažiems ir dideliems nusidėjėliams – visi esame nusidėjėliai - visiems mums Viešpats sako: „Drąsos, ateik! Tu jau nesi atstumtas, nesi atstumta, aš tau atkleidžiu, aš tave apkabinu“. Toks yra Dievo gailestingumas. Turime drąsiai pas jį eiti, prašyti nuodėmių atleidimo ir keliauti pirmyn. Drąsiai, kaip ši moteris“.

Popiežius sakė, kad „pagijimas“ šios moteris atveju įgauna keletą prasmių. Visų pirma tai sveikatos sugrąžinimas. Tai ir išvadavimas iš socialinės ir religinės diskriminacijos. Tai ir širdyje nešiotos vilties išsipildymas, baimės ir nejaukumo nugalėjimas. Tai galiausiai ir pilnavertis sugrįžimas į visuomenę. Jėzus suteikia visišką pagijimą, sugrąžina moters gyvenimą į Dievo meilės akiratį, o tuo pačiu ir atkuria pilnavertį žmogiškąjį orumą.

„Moterį išgelbėjo ne prisilietimas prie apsiausto, - sakė popiežius, - bet su tikėjimu priimtas Jėzaus žodis, sugebantis paguosti, pagydyti, atkurti ryšį su Dievu ir jo tauta. Jėzus yra vienintelis palaimos šaltinis visiems žmonėms, o tikėjimas yra būtina sąlyga, kad galėtume jo malonę priimti. Jėzus dar kartą savo gailestingumu rodo kelią Bažnyčiai, kad ji eitų pas kiekvieną žmogų, kad kiekvienas pagytų kūnu ir siela, kad atgautų Dievo vaikų orumą“. (Vatikano radijas)