Žolinė Agluonoje. Būti įkvėptiems Bažnyčios Socialinio mokymo, dalyvauti viešajame gyvenime

Žolinė Agluonoje. Būti įkvėptiems Bažnyčios Socialinio mokymo ir dalyvauti viešajame gyvenime

Rugpjūčio 15 d. Aglonoje vyko kasmetiniai, didžiausi Latvijoje Žolinės atlaidai. Piligriminės grupės visus metus ruošėsi pėsčiomis keliauti į Aglonos atlaidus. Šiemet į Agloną atkeliavo virš 40 grupių. Tai tarptautinės piligrimystės centras. Šiemet čia maldininkai atvyko iš Italijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Belgijos, Rusijos, Lietuvos ir Estijos. Toliausią atstumą pėsčiomis įveikė piligrimai iš Estijos, Lenkijos. Pėsčiomis toliausia keliavo grupė iš Liepojos. Piligrimai iš Saldus drauge su lietuviais dviračiais per Lietuvą sukorė 550 km.

Vatikano radijui Rygos arkiv. generalvikaras kun. Andrs Kravalis sakė, kad Agluonoje greta maldos buvo organizuojamos įvairios veiklos vaikams, jaunimui, suaugusiesiems. Rugpjūčio 11d.-buvo ligonių diena, 12 d. –šeimų ir 14d. – šv. Meinardo, Latvių apaštalo diena. (Jis palaidotas liuteronų bažnyčioje Dome.) Dauguma piligrimų Aglonos šventovę pasiekė šeštadienį, rugpjūčio 13 d. vakarą vyko maldos budėjimas su Taizė giesmėmis, adoracija, o vidunaktį šv. Mišias aukojo Liepojos vysk. Viktors Stulpins. Sekmadienis, rugpjūčio 14 d. bazilikoje piligrimai meldėsi drauge vidudienio Šventosiose Mišiose. Vakare vyko sakralinės muzikos giesmių konkurso "Giedu Dievo Motinai" nugalėtojų koncertas, Mišparai, šv. Mišios ir maldos budėjimas.

Rugpj. 12- 14 d.d. bazilikos kriptoje karmelitas tėvas Angelo Lafranchi iš Romos vedė rekolekcijas „Dievo artumas su Švč. Trejybės Elžbieta“. Sekmadienį, rugpjūčio 14 d. jaunimas dalyvavo orientaciniame žaidime. Vidzemės katalikų jaunimo centras drauge su Rygos Religijos aukštojo mokslo institutu (RARZI) vedė lyderystės užsiėmimus ir kvietė prisiimti atsakomybę bažnyčioje. Po paskaitos -Janio Holšteino koncertas. Sekmadienį bazilikos kriptoje buvo vedamos katechezės apie „Sielos Ekologiją“, remiantis pop. Pranciškaus enciklika „Laudato Si“, kurias pravedė Mark Jermaks ir Edgaras Svētiņš. Inga Paršova atliko keletą muzikinių intarpų. Bazilikos teritorijoje buvo pastatytos palapinės, kuriose veikė įvairaus pobūdžio veiklos bei bažnytinių organizacijų pristatymas. Rengiantis Taizė Europos jaunimo maldos susitikimui Rygoje maldininkai buvo kviečiami aplankyti Taizė palapinę, kur galėjo susitikti su br. Jasperiu.

Rugpjūčio 14 d. vakare Kryžiaus kelio pamaldose su žvakėmis, organizatorių liudijimu, dalyvavo apie 80 000 maldininkų.

Rugpjūčio 15d. pagrindinėms iškilmės mišioms latvių kalba vadovavo Apaštališkasis nuncijus Baltijos kraštuose arkivyskupas Pedro Lopez Quintana. Drauge mišias šventė Rygos arkivyskupas Zb. Stankevičs ir visi Latvijos vyskupai bei apie penkiasdešimt kunigų. Šventėje dalyvavo liuteronų arkiv. J. Vanags, Latvijos ortodoksų metropolitas Aleksandras ir respublikos prezidentas Raimonds Vejonis su žmona Iveta, premjeras Māris Kučinskis ir daug Latvijos miestų merų. Latvijos Seimo spykeris Ināra Mūrniece skaitė skaitinį. Procesijoje dalyvavo atstovai iš visų Latgalijos savivaldybių su savo vėliavomis.

Pamoksle be kita ko, nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Pedro López Quintana pasveikinęs visus sakė, jog jau „daugiau kaip 2000 metų Bažnyčią kreipiasi į Mariją Angelo Gabrieliaus įkvėptais žodžiais: Sveika Marija. Ypač Sveikinu Jo Eminenciją kard. Pujats ir kitus vyskupus; Jo Ekscelencija Raimonds VEJONIS, Latvijos prezidentą, ir kitus valdžios atstovus. Bažnyčia šiandien švenčia Švč. Mergelės Marijos išaukštinimą. Ir mes norime išsakyti Marijai mūsų kaip vaikų meilę, dėkingumą už malones. Būkite visi palaiminti, ir padrąsinti Aglonos Mergelės žvilgsnio. Žodžio liturgijoje Apreiškimo knygoje kalbama apie moters, apsisiautusios saule, pergalę prieš drakoną. Tai prisikėlusio Kristaus, gimusio iš Marijos, pergalė, kuris nugalėjo nuodėmę, neapykantą, neteisingumą ir mirtį. Marija ypatingu būdu yra susieta su gelbstinčia Sūnaus veikla. Po jos Paėmimo į dangų ji visuomet dalinasi Kristaus pergale ir jo gyvenimo pilnatve. Marijos paskelbta „Magnificat“ giesmė yra Dievo darbų žmonijai išaukštinimo giesmė. Šioje šventėje mūsų akys ir širdys nori būti arti tų, kurie kenčia. (1 Cor 12:26). Betgi, pagal Marijos pavyzdį Dievo priėmimas veda į kito žmogaus priėmimą, ypač tų, kuriems reikia mūsų pagalbos ir mūsų svetingumo. Svarbu suvokti, kad dieviškajame plane Marija yra ne tik grožėjimosi objektas, bet ji yra vadinama sektinas modelis. Šioje Mergelės Marijos Dangun Ėmimo šventėje, mes esame kviečiami ypatingai pažvelgti į savo gyvenimą.

Mūsų egzistencija yra turi didesnę prasmę. Ji nėra uždara ir užrakinta šiapus. Mes tikime, kad mūsų gyvenimas yra kreipiamas link amžinybės. Materialistai ir racionalistai paneigia gyvenimą po mirties. Įdomu pastebėti, kad amžinojo gyvenimo paneigimas, iš esmės, atveda prie esamo gyvenimo vilties praradimo. Žmogus sukurtas transcendencijai. O šiapusinis gyvenimas, galop, yra nepastovus.

Kuomet mes tolstame nuo krikščioniškų šaknų, materializmas, lengvabūdiškumas ir politinė stabmeldystė užima vietą, kurią anksčiau užpildė Evangelijos idealai. Mes dar kartą matome, kad „kuomet žemė ištuštėja nuo Dievo, ji pripildoma stabų“.

Visų pirma, tai materializmas. Iš tiesų, tas, kas galvoja, kad žmogus yra tik materija, mato tik pusę realybės. Tik tie, kuriems pavyksta atsikratyti materializmo stabo, gali suvokti, kad jis yra dvasinė būtis. Koks gali būti nepasitenkinimo ir nelaimingumo paaiškinimas?

Antras stabas yra lengvabūdiškumas. Lengvabūdiškumas paprastai yra tai, jog mes rimtai nesvarstome gyvenimo prasmės. Didieji žmonijos klausimai yra pakeičiami lėkštais klausimai: „Ką veiksi šįvakar?“ „Ar jau įsigijai paskutinį iphone modelį?“. Lengvabūdiškumas paprastai nesiejamas su Dievo paneigimu, bet redukuojasi iki abejingumo. Panseksualizmas ir, pagaliau, kūno kultas yra neatskiriami lengvabūdiško kultūros sąjungininkai. Meilę žmogui pakeičia erotinis patrauklumas, kuris pagimdo vienišumą net ir tuomet, kai tu mėgini paslėpti šią naują dramą nauju lengvabūdiškumu – absurdišku lėkimu pirmyn.

Politinė stabmeldystė, pagaliau, yra trečias blogis, kurį gimdo transcendencijos atsisakiusi kultūra. Politinė stabmeldystė pretenduoja pakeisti amžinojo gyvenimo troškimą, t.y. gyvenimo pilnatvės troškimą suvesti į išdidžius žmones, į rasę, į politinę utopiją, etc . Ji paprastai pasireiškia, atmetant ir oponuojant „kitam“, t.y. tam, kuris nėra „vienas iš mūsų“. Visuotinė brolybė yra panaikinama, užakcentuojant savigarbą ir aštrią laikyseną priešininkų atžvilgiu. Tačiau tai nereiškia, kad krikščionybė siūlo pabėgimą nuo dabartinio gyvenimo. Iš tikrųjų, Bažnyčia kviečia tikinčiuosius būti įkvėptiems Katalikų Bažnyčios Socialinio mokymo ir dalyvauti viešajame gyvenime. Mes Dangun paimtai Mergelei atiduodame visų džiaugsmus ir kentėjimus. Neužmirštame ligonių, įkalintų, marginalizuojamų, vargšų, apleistųjų, pabėgėlių. Trumpai sakant, visų, kuriems reikia meilės“,- kvietė pamokslininkas.

Po mišių Latvijos prezidentas Raimonds Vejonis padėkojo visiems, dalyvavusiems piligrimystėje ir tiems, kurie juos priėmė. Padėkojo visiems, kurie meldžiasi, nes „malda yra jėga“, -sakė jis. „Dėkoju tiems, kurie meldėsi už tėvynę, vyriausybę ir už jį asmeniškai.

Rugpjūčio 28 d. Rygos šv. Marijos Magdalenos bažnyčioje vakare vyko piligrimų jaunatviškos pamaldos. Mišiose giedojo Latvijos muzikai Arturas Banga, Janis Augustinas Vaivods ir Janis Ozolinš. Po nuotaikingo pasidalinimo ir liudijimų svečiai agapėje aptarinėjo Taizė Rygoje susitikimo ir priėmimo procedūras. Vatikano radijui kun. Algirdas Dauknys iš Rygos