Kardinolas Parolin apie Dievo tarną Joną Paulių I, ėjusį ištikimybės Evangelijai keliais, ir dabartinę Šventojo Sosto diplomatiją
Ketvirtadienį Italijos šiaurės rytų kaimelyje Kanalėje d’Agordo pristatytas žurnalo „Le Tre Venezie“ specialus naujas leidinys, skirtas Dievo tarnui popiežiui Jonui Pauliui I. Leidinio pavadinimas: „Jonas Paulius I – Albino Luciani, mūsų laikams aktualus popiežius“. Jo pristatyme dalyvavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin, Italijos vietinės valdžios atstovai, istorikai bendradarbiavę redaguojant popiežiaus Jono Pauliaus I šventumo bylos „Positio“, dokumentų ir biografinių žinių rinkinį apie Luciani gyvenimą, bei italų katalikų dienraščio „Avvenire“ žurnalistė Stefania Falasca, kuri taip pat yra Dievo tarno Albino Luciani - Jono Pauliaus I kanonizavimo bylos vicepostulatorė.
Naują muziejų, dedikuotą Albinui Luciani - Jonui Pauliui I penktadienį iškilmingai atidarys Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin. Muziejaus inauguracija įvyks Venecijos patriarcho ir kardinolo Albino Luciani išrinkimo popiežiumi 38-jų metinių dieną, rugpjūčio 26-ąją. Dienraščio „Avvenire“ trečiadienio laidoje išspausdintas žurnalistės Falasca pokalbis su Vatikano valstybės sekretoriumi Pietro Parolin tiek apie Dievo tarną popiežių Joną Paulių I, tiek apie dabartinius Šventojo Sosto rūpesčius pasaulyje.
Dialogas ir susitikimo kultūra yra nepakeičiami kovoje su terorizmu; konkretus solidarumas būtinas gelbstint persekiojamus krikščionis ir migrantus. Tokį popiežiaus Pranciškaus nekartą išsakytą nusistatymą dabartinių pasaulinių krizių atžvilgiu trečiadienį priminė kardinolas Pietro Parolin, Vatikano valstybės sekretorius, pokalbyje italų katalikų dienraščiui „Avvenire“ paminėjęs taip pat Šventojo Sosto ir Kinijos santykius patikindamas, kad ryšiai yra tęsiami abiejų pusių gera valia.
Popiežius Pranciškus jau daug kartų yra kalbėjęs apie pasaulyje dabartiniu metu vykstantį „karą dalimis“. Tačiau popiežius visai nesutinka, kad islamistinio terorizmo veiksmai pasaulyje yra religijos karas, nes būtent taip įtikinti siekia islamistų ruporai. Reikia išvengti jų paspęstų spąstų, - pasakė kardinolas Parolin. Popiežiaus noras dialoguoti su musulmonų pasauliu susilaukia priekaištų, tačiau anot Vatikano valstybės sekretoriaus, nėra kitos išeities kaip dialogas. Kritikuoti dialogą tarp religijų arba jį atmesti kaip naivų idealizmą, pasak kardinolo, yra perlenkto pesimizmo ženklas. Jis net pavojingas, patikino Valstybės sekretorius. Antra vertus, kardinolas atkreipė dėmesį, kad būtent popiežiaus Pranciškaus paprastumas ir drąsa siūlant dialogo ir susitikimo kultūros viršenybę daugeliui pasaulio religijų lyderių sužadino norą užmegzti ryšius su juo ir geriau susipažinti su Šventojo Sosto ir katalikų Bažnyčios veiksmais pasaulyje.
Kalbėdamas apie dėl tikėjimo kenčiančias Artimųjų rytų krikščionių bendruomenes, Valstybės sekretorius Parolin patikino, kad krikščioniškas būdas jiems padėti visų pirma yra juos prisiminti parodant konkretų solidarumą. Tokiu pat solidarumu reikia kreiptis ir į migrantus. Kardinolas Parolin paaiškino: jei teisėta kraštui imtis teisėtų juridinių priemonių savo kultūrinei tapatybei, susietai tampriais ryšiais su krikščionybe apginti, tokias priemones privaloma suformuoti artimo meilės ir gailestingumo kiekvienam asmeniui dvasia, pradedant nuo tų, kurie daugiausiai stokoja, neišskiriant nei vieno.
Kardinolas Parolin užsiminė ir apie Šventojo Sosto santykius su Kinija. Patvirtinęs, kad abipusiai ryšiai yra tęsiami, kardinolas patikino, kad abi pusės santykių kontaktuose vadovaujasi geranoriškumu. Šventajam Sostui ypatingai rūpi, kad kinų katalikai galėtų teigiamai išgyventi priklausomumą Bažnyčiai ir tuo pat metu būti rūpestingais Kinijos piliečiais, dalyvaujančiais pastangose sutvirtinti kinų visuomenės darną. Valstybės sekretorius patikslino: nėra Kinijoje dviejų skirtingų Bažnyčių, vienos, ištikimos popiežiui ir kitos, kontroliuojamos valstybės, o dvi bendruomenės, abi trokštančios gyventi vienybėje su Petro įpėdiniu. Šventasis Sostas ir popiežius Pranciškus viliasi išvysti netolimoje ateityje šias dvi bendruomenes susitaikiusias, viena kitą priimančias, dovanojančias ir gaunančias gailestingumą vardan bendro, tikrai įtikinančio Evangelijos skelbimo.
Kardinolas Pietro Parolin, kuris yra Albino Lucini – Jono Pauliaus I kraštietis iš Italijos Veneto regiono, trumpai pasidalijo mintimis apie Jono Pauliaus I pontifikatą. Nors jis popiežiavo labai trumpai, tačiau Dievo tarnas pontifikate labai veiksmingai į centrinę vietą iškėlė meilę, tiek Dievo, tiek artimo, tiek gailestingumo darbų ir pavyzdingais gestais bei žodžiais nuėjo ištikimybės Evangelijai keliais, kuriuos atvėrė Vatikano II susirinkimas: bažnytinio neturto, kolegialumo, krikščionių vienybės su broliais ortodoksais ir taikos.
Jono Pauliaus I pontifikatas 1978 metais buvo vienas trumpiausių istorijoje, truko tik 33 dienas. Jonas Paulius I nepaskelbė jokių dokumentų, neparašė enciklikos, net nebuvo išvykęs iš Romos miesto, tačiau suspėjo aiškiai įrodyti, kad yra pasiryžęs tęsti pirmtakų – Jono XXIII ir Pauliaus VI pradėtą Bažnyčios atnaujinimą. Ir vardą jis pasirinko sujungdamas Vatikano II Susirinkimą atidariusio ir uždariusio popiežių Jono ir Pauliaus vardus. Per savo labai trumpą pontifikatą, Jonas Paulius I daugelių tikinčiųjų meilę ir simpatijas laimėjo savo paprastumu, nuolankumu ir šypsena veide. Netrukus po popiežiaus Jono Pauliaus I mirties buvo pradėta jo beatifikacijos byla. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |