Žolinė Prancūzijoje. Prisimintas barbariškai nužudytas kun. Jacques Hamel

Prancūzai katalikai Marijos ėmimo į dangų iškilmėje meldėsi už taiką ir už Prancūziją. Visos bažnyčios buvo episkopato paragintos vidudienį skambinti varpais. Daug kur tikintieji šventovėse uždegė žvakes liepos 26 dieną nužudytam kun. Jacques Hamel ir kitoms teroristinių atakų Prancūzijoje aukoms atminti. Vyskupų konferencijos pirmininkas Georges Pontier raginime viso krašto tikintiesiems gausiai dalyvauti Žolinės atlaiduose prašė „melstis už Prancūziją, kamuojamą išbandymų ir kryžių“.

Ruano tikintieji su arkivyskupu ėjo atlaidų procesijoje iš katedros iki Notre-Dame de Bonsecours bazilikos ir prie nužudyto kunigo kapo, bazilikos šventoriuje. Ruano ganytojas arkivyskupas Dominique Lebrun, lydimas dviejų dešimčių kunigų, prie kun. Hamelio kapo pakvietė sukalbėti tris kartus „Sveika, Marija!“: vieną už kunigo artimuosius, kitą už jo parapijiečius ir trečią už kunigo žudikus, jų artimuosius ir smurto gundomus asmenis visame pasaulyje.

Lurdo Dievo Motinos šventovėje tradicinius Žolinės atlaidus, kaip Ruano arkivyskupijos tikinčiųjų ir kitas Prancūzijoje Žolinių procesijas, lydėjo sustiprintos policijos pajėgos. Lurde, nepaisant ypatingų saugumo barjerų ir patikrinimo punktų, prie kurių budėjo taip pat šventovės administracijos paskirti maldininkai, į pagrindines šv. Mišias susirinko iki 22 tūkstančių žmonių. Šventąsias Mišias celebravęs Prancūzijos primas, kardinolas Phillipe Barbarin, Liono arkivyskupas kvietė „melstis už Prancūziją, slegiamą didelio skausmo“. Po Mišių kardinolas, kunigai ir tikintieji sukalbėjo „Maldą už Prancūziją“ priešais Massabielle grotą, kurioje keturiolikmetė Bernadeta Soubirous 1858 metais aštuoniolika kartų regėjo apsireiškusią Dievo Motiną Mariją ir kur nuo tada įvyko tūkstančiai nepaaiškinamų pagijimų, iš kurių kelios dešimtys yra Bažnyčios pripažinti stebuklai. Kardinolas Barbarin po Žolinės Mišių ilgai lankė ir laimino į šventovės aikštę palydėtus ligonius ir neįgaliuosius.

Saugumo priemonės sustiprintos taip pat tradiciniuose Žolinės atlaiduose Puy-en-Velay, kuriems vadovavo italas kardinolas Beniamino Stella, Dvasininkijos kongregacijos prefektas. Tikintieji sustojo maldai ant Puy katedros laiptų „už atakų aukas ir už tuos, kurių pareiga apginti kitus“. Taip pat Paryžiuje tūkstančiai žmonių dalyvavo procesijoje iš Notre Dame katedros. Katedros rektorius Patrick Jacquin guodė tikinčiuosius, kad „būtų ramūs, melstųsi už Prancūziją ir pasaulio taiką ir pasiliktų bendrystėje su kun. Jacques’u Hameliu, nužudytu Saint Etienne du Rouvray bažnyčioje prieš dvi savaites.

Popiežiaus Pranciškaus audiencija Prancūzijos prezidentui François Hollande

Trečiadienį Vatikane lankysis Prancūzijos prezidentas François Hollande. Šventojo Sosto spaudos salės direktorius paaiškino, kad prezidentui skirta popiežiaus audiencija trečiadienio popietę bus privataus pobūdžio. Pasak prancūzų spaudos pranešimų, pakeliui į Vatikaną, kur bus popiežiaus primintas Šv. Mortos namuose, Prancūzijos prezidentas Holland lankysis prancūzų Šv. Liudviko Bažnyčioje Romoje ir melsis už Prancūzijoje įvykdytų atentatų aukas, taip pat už kun. Jacques’ą Hamelį.

Po kunigo J. Hamelio nužudymo, įvykusio bažnyčioje prie altoriaus jam aukojant šv. Mišias, Prancūzijos prezidentas telefonu paskambino popiežiui Pranciškui, kuriam ta proga išsakė gilų prancūzų tautos skausmą dėl brutalaus kunigo nužudymo. „Kai užpuolamas kunigas, visa Prancūzija įžeista“, pasakė viešame renginyje Prancūzijos valstybės vadovas.

Popiežius Pranciškus, skrisdamas į Krokuvą liepos 27 dieną, susitikęs su jį lydėjusiais žurnalistais kalbėjo apie dalimis vykstantį pasaulinio masto karą dėl interesų, bet ne dėl religijos, drauge paminėjo nužudytą Ruano arkivyskupijos dvasininką, 84 metų prancūzą kunigą Jacques’ą Hamelį. Popiežius tą kartą pridūrė, kad galėjo asmeniškai telefonu išreikšti savo užuojautą Prancūzijos prezidentui Hollande‘ui, kuris, kaip sakė popiežius, panoro kaip brolis jam paskambinti. (Vatikano radijas)