Kardinolo Kocho interviu Vatikano dienraščiui

Popiežiaus tyla ir malda Aušvico lageryje; terorizmo pavojus ir augantis priešiškumas imigrantams Europoje; Švedijoje vyksiantis bendras katalikų ir liuteronų rengiamas Reformacijos sukakties minėjimas. Šiomis temomis kalbama Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko kardinolo Kurto Kocho interviu, kurį šiomis dienomis paskelbė Vatikano dienraštis „L‘Osservatore Romano“.

Kardinolas Kochas, kaip Katalikų Bažnyčios religinio dialogo su judaizmu komisijos primininkas, lydėjo popiežių Pranciškų jam lankantis Aušvico lageriuose liepos 29 d. Popiežius nesakė jokios oficialios kalbos, o tik tyliai meldėsi. Kaip suprasti tokį popiežiaus sprendimą?

Tyla irgi yra žinia, - atsakė kardinolas. Taip tylą suvokia ir žydai. Pagaliau, suprantama, kad labai sunku kalbėti apie neapsakomai žiaurų milijonų vyrų ir moterų likimą tais metais. Dėl to labai svarbu – buvimas ir malda. Popiežius Pranciškus būtent tai ir padarė. Jis tyliai meldėsi per visą vizitą Aušvico lageryje, nuo pat tos akimirkos kai įžengė vidun pro liūdnai išgarsėjusius vartus su užrašu „Arbeit macht frei“.

Kardinolas Kochas paminėjo kai kuriuos ypatingai sujaudinusius popiežius lankymosi lageryje momentus, visų pirma susitikimą vienuoliktojo bloko kieme su būreliu gyvų likusių lagerio kalinių. Tai jau gilios senatvės sulaukę žmonės,  keliems jų daugiau kaip šimtas metų. Paskui malda prie mirties sienos, prie kurios buvo šaudomi kalniai. Čia popiežius labai susikaupęs, nuleidęs galvą, karštai meldėsi.

Kitas labai iškalbus momentas buvo popiežiaus malda antrame lageryje, Birkenau, prie lentų 23 tautybių žmonių atminimui. Vėliau čia popiežiui buvo pristatyti pasaulio tautų teisuoliai – drąsūs žmonės, kurie rizikuodami gyvybe gelbėjo persekiojamus žydus.

Kokią žinią Aušvicas šiandien skelbia Europai? Visų pirma tai įspėjimas prieš naujas antisemitizmo formas. Popiežius Pranciškus ne kartą yra pasakę, kad neįmanoma būti krikščioniu ir antisemitu. Šią popiežiaus Pranciškaus poziciją labai vertina žydai ir yra jam dėkingi.

Toliau Vatikano dienraščio spausdinamame pokalbyje paliestos dabartinės Europos problemos – visų pirma po pastarojo meto teroristinių išpuolių išaugusi baimė ir nepasitikėjimas imigrantais, baimės sukurstytas egoistiškas užsidarymas.

Tai labai rimtas iššūkis Europai. Turime griežtai smerkti visus smurtautojus, jų idėjas ir veiksmus, nepriklausomai nuo religinės tapatybės. Smurtas Dievo vardu turi būti smerkiamas kaip nesuderinamas su jokia religija. Kardinolas Kurtas Kochas priminė jau prieš tris dešimtmečius Asyžiuje popiežiaus Jono Pauliaus II sušauktą religijų vadovų maldos už taiką susitikimą; vėliau 2002 m. sušauktą antrą panašų susitikimą. 2012 m. pasaulio religijų atstovų susitikimą Asyžiuje sušaukė ir popiežius Benediktas XVI. Kaip tik tą proga popiežius Ratzingeris yra pasakęs, kad religija ir taika tai seserys dvynės. Tą patį labai aiškiai visai neseniai pakartojo popiežius Pranciškus, kalbėdamas lėktuve skrydžio į Lenkiją metu. Negali būti karo religijos vardu, nes visos religijos trokšta taikos. Karo trokšta kiti.

Kardinolas Kurtas Kochas, kaip Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos primininkas, yra atsakingas už ekumenines iniciatyvas visos Bažnyčios mastu, dėl to interviu pabaigoje buvo jo paklausta ir apie spalio pabaigoje Švedijoje vyksiantį ekumeninį Reformacijos pradžios 500 metų sukakties minėjimą, kuriame dalyvaus ir popiežius Pranciškus.

Kartu parengėme dokumentą su nuorodomis kaip katalikai ir liuteronai gali kartu minėti Reformacijos pradžios sukaktį, - pasakojo kardinolas. Dokumentas pavadintas „Nuo konflikto link bendrystės“. Jo pagrindu buvo sudaryta bendros maldos liturgija, kuri bus naudojama Lundo katedroje spalio 31 d. vyksiančių apeigų metu. Malmės stadione vyksiančio susitikimo metu buvo pristatytos bendros katalikų ir liuteronų iniciatyvos priimant pabėgėlius, gamtosaugos ir taikdarystės srityse. Popiežius Pranciškus ir Pasaulinės liuteronų federacijos vadovai kartu melsis Lundo katedroje ir dalyvaus Malmės stadione vyksiančiame susitikime. Prie renginių organizavimo prisideda ir Stokholmo katalikų vyskupija. Popiežiaus vizito Švedijoje programoje numatytos ir Mišios, kurias Pranciškus aukos mažos vietinės katalikų bendruomenės nariams. (Vatikano radijas)