Po atakos Nicoje: gedulas ir saugumo klausimai

Šeštadienį Prancūzija pradėjo trijų dienų valstybinį gedulą dėl teroro akto aukų Nicoje, kurortiniame pietų Prancūzijos mieste. Be 84 žuvusiųjų medikai kovoja dar dėl keliolikos gyvybių. Sužeistų buvo per du šimtus, iš jų kai kurie patyrė labai sunkius sužeidimus.

Prancūzijos žiniasklaida stengiasi kuo daugiau sužinoti apie Mohamed Lahouaiej Bouhlel, 31 metų amžiaus vyrą, kuris prieš keletą dienų išnuomavo sunkvežimį – šaldytuvą, sveriantį devyniolika tonų, ir liepos 14 dienos vakare su juo taranavo žmonių minią, susirinkusią pajūryje stebėti fejerverkų Prancūzijos nacionalinės šventės proga. Tai buvo šeimos, turistai, poilsiautojai.

Didysis klausimas yra ar jis susijęs su islamišku fundamentalizmu ir ekstremizmu. Žinoma, kad jis Prancūzijoje gyveno ir dirbo teisėtai, čia buvo sukūręs šeimą, turėjo tris vaikus, tačiau buvo išsiskyręs ir vienišius. Prancūzų žurnalistai apklausė jo kaimynus, šeimos narius – atsiveria nestabilaus, konfliktiško, savitvardą kartais praradusio, į depresiją ir uždarumą linkusio žmogaus paveikslas, bet, rodos, nieko, kas jį sietų su islamiškuoju ekstremizmu. Priešingai, aplinkinių žmonių pasakojimai jį piešia kaip visai nereligingą ir nesilaikantį jokių islamiškų papročių. Jis nefigūravo saugumo tarnybų duomenų bazėse apie į radikalizmą linkusius asmenis, nors Nicoje anksčiau yra aptikta tokių židinių. Prancūzijos vidaus reikalų ministras patvirtino, kad aiškių ryšių tarp teroristo ir islamiško ekstremizmo nenustatyta, tačiau pridūrė, kad jis galbūt galėjo radikalizuotis „labai greitai“. „Islamo valstybės“ ekstremistai socialinėje spaudoje pareiškė, kad tai buvęs jų „kareivis“, bet jau ne pirmą kartą ši grupuotė skelbia pareiškimus, kuriais siekia išpūsti savo galią.

Už aukas, sužeistuosius, jų artimuosius šeštadienio vakare buvo aukojamos šventosios Mišios Nicos šv. Reparatos katedroje, kurioms vadovavo vyskupijos ganytojas Andre Marceau. Jei Prancūzijos valstybė sulaukė daugybės užuojautos ir solidarumo išraiškų iš kitų valstybių, tai šis vyskupas gavo daug laiškų iš kitų vyskupijų, vyskupų konferencijų, tarptautinių krikščioniškų organizacijų. Jam buvo adresuota popiežiaus Pranciškaus telegrama, o Šventasis Tėvas paskelbė papildomas žinutes socialiniuose Twitter ir Instagram tinkluose.

Twitterio žinutėje, skirtoje milijonams prie popiežiaus profilio prisijungusiems vartotojams, devyniomis kalbomis, rašoma: „meldžiu už Nicos atakos aukas ir jų artimuosius. Prašau Dievo atversti neapykantos apakintų smurtautojų širdis“.

Instagram tinkle, kuris skirtas dalijimuisi vaizdais, įdėta maldoje suklupusio, susikaupusio popiežiaus Pranciškaus nuotrauka. Popiežius kreipiasi į savo auditoriją: „Išreiškiu savo artumą visų teroro aktų aukų artimiesiems ir sužeistiesiems. Melskimės kartu už juos, už mirusius, ir prašykime Viešpaties atversti neapykantos apakintų smurtautojų širdis“.

Prancūzakalbėje ir kitų šalių spaudoje taip pat keliamas sunkus saugumo klausimas. Ar įmanoma užtikrinti saugumą ir apsisaugoti nuo „vienišų vilkų“ atakų. Jei teroro akto Nicoje organizatoriaus ryšiai su islamiškuoju ekstremizmu neaiškūs, tai jo išpuolio logika visai atitinka jų doktriną: bet kokiais būdais sėti sumaištį ir baimę „priešų“ kasdieniame gyvenime. Saugumo tarnybos gali susekti tuos, kurie važiuoja į Siriją ar Iraką, kurie dalyvauja ekstremistų apmokymuose, kurie stengiasi įsigyti ginklų ir sprogmenų, palaiko ryšius su vienminčiais, klausosi radikalių pamokslininkų. Tačiau kaip apsisaugoti nuo to, kuris vienas subrandina beprotišką planą, o jo realizavimui pakanka automobilio ir žmonių sambūrio, bet kurioje vietoje, bet kokia proga. Todėl ne vienas dar kartą priminė ir pabrėžė: kova prieš terorizmą yra ne vien kova ginklais, sienų ar automobilių kontrole, asmenų fizine kontrole. Ją turi lydėti kova prieš ekstremistines doktrinas ir mentalitetą. O šioji pirmiausia, kalbant apie islamą, yra pačių islamo mokytojų ir autoritetų pareiga. (Vatikano radijas)