Popiežius sekmadienio vidudienį: Tikėjimas gyvas gailestingumo darbų dėka

Sekmadienio vidudienį sveikindamas maldininkus ir turistus, susirinkusius į Šv. Petro aikštę, popiežius Pranciškus jiems priminė šią dieną liturgijoje skambėjusį Jėzaus palyginimą apie Gerąjį samarietį.

Evangelistas užrašė Jėzaus ir Rašto aiškintojo pokalbį apie dvigubą Dievo ir artimo meilės įsakymą. „O kas gi mano artimas?“ – klausia Rašto aiškintojas. Ir mes galime kelti sau panašų klausimą, - sakė Pranciškus. Kas gi yra mano artimas? Ką turiu mylėti kaip save patį? Savo giminaičius? Draugus? Tautiečius? Mano religijos išpažinėjus? Jėzus atsako palygimu apie plėšikų sumuštą ir pakelėje leisgyvį paliktą žmogų. Pro jį abejingai praeina kunigas ir levitas. Sumušto žmogaus pasigaili izraelitų niekinamos Samarijos gyventojas. Jis pasigailėjo sužeistojo, aptvarstė žaizdas, nugabeno į užeigą. „Kuris iš šių trijų yra sužeisto žmogaus artimas“, - klausia Jėzus Rašto aiškintoją. Jis turi sutikti, kad šiuo atveju artimas yra tas, kuris parodė sužeistajam gailestingumą.

Pasak popiežiaus, šis palyginimas mus moko, kad nuo mūsų priklauso ar mes būsime artimi kitiems žmonėms. Nuo mano sprendimo priklauso ar aš būsiu artimas kenčiančiam, nelaimės ištiktam žmogui. Tai pamoka mums visiems. Jėzus mums sako: „Eik ir tu taip daryk“.

„Su meile ir džiaugsmu daromi darbai artimo labui augina mūsų tikėjimą, jis dygsta ir duoda vaisių, - sakė Pranciškus. Paklauskime savęs – kiekvienas teatsako sau širdyje – paklauskime savęs: ar mūsų tikėjimas yra vaisingas? Ar iš jo kyla geri darbai? O gal jis nevaisingas, labiau miręs negu gyvas? Esu artimas kitam žmogui ar abejingai pro jį praeinu? O gal aš rūšiuoju žmones pagal tai ar jie man naudingi? Dažnai sau užduokime šiuos klausimus. Tai bus mums į naudą. Nes juk pabaigoje visi būsi teisiami pagal gailestingumo darbus“. (Vatikano radijas)