Popiežius Pranciškus atvyko į Armėniją. Pasveikinimo žodžiai

Lygiai 15 valandą po pietų (14 valandą Lietuvos laiku), popiežiaus Pranciškaus lėktuvo durys atsidarė ir Šventasis Tėvas oficialiai pradėjo savo trijų dienų vizitą Armėnijoje. Nusileidus laipteliais jį pasitiko Armėnijos respublikos prezidentas Seržas Sargsianas, armėnų apaštalinės Bažnyčios galva, katalikosas Karekinas II ir armėnų apeigų katalikų patriarchas Grigalius Petras XX. Taip pat buvo išrikiuota garbės sargyba, o orkestras sugrojo tiek Šventojo Sosto, tiek Armėnijos himnus. Greta orkestro stovėjo ir vaikų choras, kuris atvykusį svečią palydėjo armėniška giesme. Beje, kaip jam įprasta, kelionės išvakarėse Pranciškus apsilankė Didžiojoje Marijos bazilikoje Romoje, palikdamas gėlių puokštelę Dievo Motinos garbei ir prašydamas Jos palydos šioje kelionėje.

Iš Jerevano tarptautinio oro uosto popiežius, lydint patriarchui Karekinui II, nuvyko į Ečmiadziną, armėnų apaštalinės Bažnyčios centrą. Skambant Ečmiadzino katedros varpams abu ganytojai, lydimi eisenos, įžengė į šią „bažnyčią motiną“. Užkopę ant altoriaus pakylos, Pranciškus ir Karekinas II dar kartą apsikeitė, kaip ir oro uoste, brolišku taikos apsikabinimu. Šiuo gestu prasidėjo bendros ekumeninės pamaldos: skaitant Šventojo Rašto eilutes, sukalbant maldą, palaiminant, armėnų chorui giedant giesmes.

Savo sveikinimo žodyje Karekinas II dėkojo Dievui už tai, kad šią dieną kartu su Pranciškumi ir jo palyda galėjo susitikti šioje vietoje, Ečmiadzino katedroje, kuri yra tarsi antspaudas ant armėnų tautos įžado Dievui. Jis priminė nepaprastai seną krikščionybės Armėnijoje istoriją ir tradiciją, kad į šį kraštą tikėjimą atnešė apaštalai Tadas ir Baltramiejus, armėnų apaštalinė Bažnyčia jaučiasi jų dvasine įpėdine. Lemiamą įtaką padarė šv. Grigalius Švietėjas, pirmasis patriarchas.

Karekinas II taip pat priminė popiežiaus ir šventojo Jono Pauliaus II vizitą Armėnijoje, minint 1700 metų jubiliejų nuo tos datos, kai kraštas priėmė krikščionišką tikėjimą. Armėnų apaštalinės Bažnyčios galva negalėjo nepaminėti Armėnų Genocido ir padėkojo Pranciškui už 2015 metais surengtas pamaldas šv. Petro bazilikoje, Vatikane, kur jis taip pat dalyvavo, skirtas genocido aukoms.

„Po Armėnų Genocido griovimo ir ilgų ateistinės komunizmo doktrinos metų šiandien mūsų Bažnyčia, nepriklausanti nuo valstybės, išgyvena pabudimą laisvai vykdydama apaštalinę misiją mūsų tautoje. Mūsų Bažnyčia dalyvauja visos krikščionijos gyvenime, tvirtai įsitikinusi, kad šiuo laikotarpiu, dvasinėms, politinėms, ekonominėms ir humanitarinėms krizėms pasaulyje sunkėjant, ekumeninė Bažnyčių seserų malda ir jų bendras darbas, kad Kristaus Bažnyčios misija būtų vaisinga, saugant ir vertinant dvasines ir moralines vertybes pasaulyje, yra vis svarbesni, dėl artimo meilės“, - kalbėjo armėnų patriarchas, užbaigdamas savo kalbą žodžiais: - „Sveikas atvykęs į biblinę Armėnijos žemę ir motininį šventosios Ečmiadzino katedros sostą. Tegu Mūsų Viešpaties ir Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus gailestingumas, malonė ir palaiminimai būna su mumis. Amen“.

Popiežius Pranciškus pagarbiai atsiliepė apie Armėnijos tautos krikščionišką paveldą: 301 metais po Kristaus tuometinė armėnų valstybė krikščionybę paskelbė savo tikėjimu, Romos imperijoje dar tebevykstant persekiojimams.

„Tikėjimas į Kristų nėra Armėnijai tarsi rūbas, kuri gali užsivilkti ar nusivilkti pagal aplinkybes ar patogumą, tačiau tai, kas sudaro jos tapatybę, didžiulė dovana, kurią reikia priimti su džiaugsmu ir saugoti su atsidavimu bei stiprybe, net gyvybės kaina. (...) Tegu Viešpats laimina šį šviesų tikėjimo liudijimą, išraiškingai rodantį galingą ir vaisingą veikimą krikšto, gautą prieš daugiau nei 1700 metų“, - pasakė Pranciškus, paminėdamas šventą kankinystę, kurią armėnai patyrė būdami krikščionimis.

Popiežius Pranciškus kalbėjo apie bendrą vienybės kelią, kurį jau nuėjo katalikų Bažnyčia ir armėnų apaštalinė Bažnyčia: abiejų Bažnyčių vyresnieji davė stiprų postūmį tarpusavio dialogui. Pasak Šventojo Tėvo, būtina toliau eiti šiuo keliu: nes tai paties Kristaus nurodymas savo mokiniams, nes krikščionių vienybė ir solidarumas reikalingi susiskaldžiusiam ir kenčiančiam pasauliui, nes vienybė užkerta kelią manipuliacijai tikėjimu. Baigdamas savo kalbą, popiežius meldė Dievo palaiminimo ir šventųjų užtarimo armėnams, linkėdamas išsaugoti tikėjimą ir šlovingai, kaip ir praeities amžiais, jį liudyti.

Pasibaigus maldai, Karekinas II palydėjo popiežių Pranciškų iki šalia katedros esančių savo apaštalinių rūmų, kuriuose gyvena jis pats ir kuriuose vizito Armėnijoje metu buvo pakviestas apsistoti popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)