Jubiliejinė bendroji audiencija. „Atverkime širdis, kad Jėzus mus pagydytų“

Apie 50 tūkst. žmonių dalyvavo šeštadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusioje neeilinėje jubiliejinėje bendrojoje audiencijoje. Katechezėje popiežius Pranciškus aiškino ką reiškia „atsivertimas“.

„Kas yra atsivertimas? Su juo susiduriame visoje Biblijoje, - sakė Pranciškus, - ypač pranašų skelbime, kurie nuolat kviečia tautą sugrįžti pas Viešpatį, prašyti jo atleidimo ir keisti gyvenimo stilių. Atsiversti, pasak pranašų, tai pakeisti kelionės kryptį ir vėl atsigręžti į Viešpatį, esant tikriems, kad jis mus myli ir jo amžina meilė yra ištikima.“

„Taip pat ir Jėzus savo veiklą pradėjo raginimu atsiversti: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“ (Mk 1,15). Šiuo skelbimu jis prisistato tautai, prašo priimti jo žodį kaip paskutinį ir galutį žmonijai skirtą Tėvo žodį. Lyginant su pranašų skelbimu, Jėzus labiau pabrėžia vidinę atsivertimo plotmę. Atsivertimas liečia visą žmogų, širdį ir protą, kad žmogus taptų nauju kūriniu, nauju žmogumi. Žmogus atsinaujina tuomet kai pasikeičia jo širdis.“

„Ragindamas atsiversti Jėzus nesielgia kaip žmonių teisėjas, bet nori paliudyti jiems savo artumą, nori gyventi jų žmogiškąjį gyvenimą, būti su jais kelyje, namuose, prie stalo. Jis buvo gailestingas visiems kam reikėjo keisti savo gyvenimą. Ir šį gailestingumą jis liudijo švelniu artumu, kviečiančiu žmones į išganymą. Žmones traukė Jėzaus gerumas ir meilė. Tokia laikysena jis paliesdavo žmonių širdis ir jos užsidegdavo meile Dievui ir troškimu keisti gyvenimą“. Popiežius paminėjo Mato ir Zachiejaus atsivertimo atvejus. Jie atsivertė, nes pajuto, kad Jėzus juos myli, kad per Jėzų juos myli Tėvas. Popiežius taip pat pridūrė, kad labai svarbus atsivertimo ženklas yra mumyse gimstantis mūsų brolių poreikių suvokimas, nors jiems padėti.

„Brangūs broliai ir seserys, - kalbėjo popiežius Šventųjų metų piligrimams, - kiek kartu mes trokštame tokio atsinaujinimo, kuris apimtų visą mūsų žmogišką esybę. Kiek kartų sakome: „Turiu pasikeisti, negaliu toliau taip gyventi... Jei ir toliau eisiu šiuo keliu, mano gyvenimas bus bevaisis, niekam nereikalingas, aš nebūsiu lamingas.“ Kiek kartų mums į galvą ateina tokios mintys! Jėzus yra šalia mūsų ir tiesdamas mums ranką, sako: „Ateik, ateik pas mane. Aš pakeisiu tavo širdį, pakeisiu tavo genimą ir būsi laimingas“. Tik ar mes tuo tikime? Tikime ar ne?! Jėzus yra su mumis ir kviečia mus keisti gyvenimą. Jis ir Šventoji Dvasia įkvepia mums šį nerimą, troškimą būti geresniais. Tad atsiliepkime į Viešpaties kvietimą, nesipriešinkime jam. Jei atsiversime jo gailestingumui, atrasime tikrą gyvenimą ir tikrą džiaugsmą. Turime tik plačiai atverti duris ir jis viskuo pasirūpins. Mes turime atidaryti savo širdies duris, kad jis galėtų mus pagydyti“. (Vatikano radijas)