Trečiadienio audiencija. Minia, Jericho neregys ir Jėzus

Bendrojoje trečiadienio audiencijoje pasakytoje katechezėje popiežius Pranciškus grįžo prie temos, kuri, tarsi raudonas siūlas, būdinga visam jo pontifikatui: kaip Jėzus savo gyvenimu ir mokymu keičia mūsų, kaip pavienių asmenų ir kaip visuomenės, abejingumo inerciją vargšams, tiek prieš du tūkstančius metų, tiek šiandien.

 

Prieš katechezę buvo perskaitytas skaitinys iš Evangelijos pagal Luką, kurį Šventasis Tėvas ir komentavo: apie Jericho mieste gyvenusį neregį, kuris išgirdęs apie praeinantį Jėzų šaukiasi, nepaisydamas bandymų jį sudrausminti ir užtildyti, Jo gailestingumo ir prisišaukia – Viešpats jam gražina regėjimą, pridurdamas, jog „tavo tikėjimas tave išgelbėjo“ (Lk 18,35-43).

Neregys sėdi „šalia kelio“ ir prašo išmaldos, nes tai buvo vienintelis būdas tada, kaip ir visai nesenais laikais, jam išgyventi. Jo figūra, anot Pranciškaus, įkūnija visus tuos, kurie dėl kokio fizinio trūkumo ar kitokio motyvo yra nustumti į pakraščius. Neregys sėdi kelio pakraštyje, o keliu eina minia, paskendusi savo mintyse. Neregys yra atskirtas nuo kitų. Kelias, kuris gali būti susitikimo vieta, jam yra vienišumo erdvė. Tai liūdnas atstumtojo įvaizdis, ypač žinant, kad Jerichas buvo žydinti ir klestinti oazė dykumoje. Izraelio tauta, po išėjimo iš Egipto, pasiekė Jerichą, kuris buvo tarsi durys į pažadėtąją žemę. Ta proga Mozė pasakė: „Tačiau jei būtų tarp jūsų elgeta, vienas iš giminaičių, bet kuriame tavo miestų krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, duoda tau, nebūk kietaširdis ar šykštus savo beturčiui artimui. (...) Kadangi krašte beturčių niekad netrūks, todėl įsakau tau: 'Ištiesk ranką vargšui ir beturčiui artimui savo krašte“ (Įst 15, 7.11). Koks kontrastas, pastebi popiežius, tarp šio nurodymo ir situacijos, aprašytos Evangelijoje: neregio, kuris rėkia, kuris šaukiasi Jėzaus, o kiti bando jį užtildyti. Tarsi neturėtų teisės kalbėti. Neužjaučia jo, priešingai, jaučiasi sutrukdyti, nepatogiai. Kaip daugybę kartų, priduria Šventasis Tėvas, ir mes, pamatę priešais save vargšą, ligonį, pabėgėlį. Tai pagunda visiems, taip pat ir jam pačiam. Bet būtent todėl Dievo žodis mus ir perspėja nebūti abejingais ir priešiškais, aklais ir kurčiais savo brolių atžvilgiu. Dar daugiau, nebūti agresyviais, nes mūsų jautimasis nepatogiai dažnai įgyja tokią formą – „patylėk, eik tolyn, nekalbėk“.

Kažkas iš minios neregiui pasakė, jog čia „praeinąs Jėzus Nazarietis“. Neregys nesileidžia įbauginamas raginimų užtilti ir šaukia dar garsiau, pripažindamas Jėzų „Dovydo sūnumi“, Mesiju, kuris turi ateiti ir kuris, pasak Izaijo, atvers neregiams akis. Priešingai nei minia, neregys mato tikėjimo akimis ir todėl jo maldavimas įgyja galingą poveikį. „Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti“, pasakoja Evangelija. Neregys yra pakviečiamas iš pakraščio ir atvedamas į kelio vidurį, į visų mokinių ir minios dėmesio centrą. Iš kitos pusės, aklajam tikėjimas atveria išgelbėjimo kelią ir jis atsiduria viduryje tų, kurie susirinko pamatyti Jėzaus. Viešpaties praėjimas tarp mūsų tampa susitikimu gailestingume, suburiant visus aplink Jį, padedant atpažinti tuos, kuriems reikia pagalbos ir paguodos.

Pagalvokime ir mes, - sakė Pranciškus, - kai buvome bjauriose situacijose, taip pat nuodėmės situacijose, ir būtent Jėzus mus paėmė už rankos ir išvedė iš pakraščių, dovanodamas išgelbėjimą.

Jėzus paklausia neregio: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Tai stebinantis klausimas, pažymi popiežius: Dievo Sūnus tarsi tampa nuolankiu tarnu. Neregys kreipiasi į Jėzų titulu „Viešpatie“ ir paprašo. „Regėk! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“, atsiliepia Jėzus. Dėka tikėjimo neregys gali matyti ir, ypač, jaučiasi mylimas Jėzaus. Tad „nulydėjo jį, garbindamas Dievą“: kitaip tariant, tapo Jo mokiniu. Neregys, kurį norėta užtildyti, tampa mokiniu ir Jėzaus mokinių bendruomenės nariu, kuris garsiai liudija apie susitikimą su Nazariečiu. „Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą“, užbaigia pasakojimą Evangelija. Ir tai yra antrasis stebuklas: praregi ne tik neregys, bet ir visi kiti. Ta pati šviesa apšviečia ir juos. Ir jie paliečiami Jėzaus gailestingumo. Jėzus juos pakviečia link savęs, suburia, apšviečia, išgydo, paverčia nauja tauta, kuri šlovina jo nuostabią gailestingą meilę.

Iš išmaldos prašytojų tapti mokiniais: toks ir mūsų visų kelias, nes visi mes esame elgetos ir visi kasdien turime žengti žingsnį link tapimo mokiniais, - sakė popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)