„Iuvenescit Ecclesia“. Paskelbtas dokumentas apie hierarchiją ir charizmas Bažnyčioje

Tikėjimo mokymo kongregacija paskelbė dokumentą apie hierarchinių ir charizminių dovanų santykį Bažnyčios gyvenime ir misijoje. Dokumentą, pavadintą pirmaisiais jo lotyniško teksto žodžiais „Iuvenescit Ecclesia“ („Bažnyčia jaunėja), antradienio rytą Vatikano Spaudos salėje pristatė Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas kard. Gerhardas Muelleris su bendradarbiais.

Hierarchinės dovanos – tai tos, kurios Bažnyčiai suteikiamos šventimų sakramento dėka, tai yra per vyskupų, kunigų ir diakonų tarnystę. Charizmines dovanas Šventoji Dvasia laisvai dalija visiems tikintiesiems. Dokumento pristatymo metu buvo patikslinta, kad juo nesiekiama spręsti pastoracinių praktinių klausimų, kurie iškyla įvairiose Bažnyčios gyvenimo ir veiklos srityse, bet norima pateikti teologinę šventimais suteikiamos tarnystės ir charizminių dovanų tarpusavio santykių analizę, kuri savo ruožtu, turėtų būti pagrindas ir įvairiems sprendimams, priimamiems pastoracijos sferoje.

Hierarchinės ir charizminės dovanos vienos kitas papildo. Jų supriešinamas yra rimta klaida. Charizminės dovanos nesukuria Bažnyčioje savarankiškų tarnysčių ir nesuteikia teisės veikti nepriklausomai nuo hierarchines tarnystes vykdančių ganytojų. Neturi būti daromas skirtumas tarp institucinės Bažnyčios ir artimo meilės darbus vykdančios Bažnyčios. Abu Bažnyčios gyvenimo aspektai yra tos pačios Kristaus išganingosios misijos pasaulyje vykdymas.

Charizminės dovanos įkvėpia naujas formas, kuriomis žmonės išgyvena savo tikėjimą, tačiau šios naujos formos tuomet pasiekia tikrą savo brandą, kai jos būna sklandžiai įjungiamos į Bažnyčios gyvenimą. Bažnyčia džiaugiasi šiomis naujomis formomis ir kviečia jas palaikyti pozityvius vaisingus santykius su visa Bažnyčios gyvenimo tikrove, sakoma dokumente.

Kaip atpažinti tikras charizmines dovanas? Tikėjimo mokymo kongregacijos dokumentas nustato keletą kriterijų, pagal kuriuos galima spręsti apie charizminių dovanų autentiškumą. Visų pirma pabrėžiama, kad dovanų atpažinimo ir jų tikrumo įvertinimo pareiga yra skirta Bažnyčios ganytojams. Jie su įžvalgumu turi ištirti ar charizminės dovanos prisideda prie šventumo ugdymo Bažnyčioje; ar jas gaunantys asmenys prisideda prie Evangelijos skelbimo; ar išpažįsta visą Bažnyčios skelbiamą tikėjimą; ar liudija tikrą Kristaus mokinių vienybę; ar ištikimai priima Bažnyčios mokymą; ar gerbia kitas Bažnyčioje veikiančias charizmines dovanas; galiausiai – ar nuolankiai sutinka, kad jų tikrumas būtų Bažnyčios ganytojų ištirtas.

Dokumente primenamos ir dvi formalios sąlygos, kurias naujų charizmų vertingumo pripažinimui kelia Kanonų teisės kodeksas. Vienas vertus, reikalaujama gerbti charizmų savitumą ir nemarinti naujumo, varžant teisiniais apribojimas. Tačiau antra vertus, taip pat primenama, kad naujų veikimo formų pripažinimas ir įjungimas į Bažnyčios gyvenimą neturi kurti paralelinių tikrovių, sudarančių įspūdį, kad tai alternatyva hierarchinėms dovanoms.

Kaip visame Bažnyčios gyvenime, taip ir šioje specifinėje srityje, turime sekti Mergelės Marijos pavyzdžiu, sakoma Tikėjimo mokymo kongregacijos dokumento pabaigoje. Sekdami jos skaidriu nuolankumu, tikintieji klusniai tepriima visas  Šventosios Dvasios dosniai dalijamas dovanas ir jomis teprisideda prie Bažnyčios misijos ir teugdo pasaulio gerovę. (Vatikano radijas)