Lietuvos spaudos apžvalga (birželio 11 d.)

Kaip padėti kitam ir neperimti jo atsakomybės? Šis klausimas, norint padėti vargstantiesiems, dažnai iškyla ir turbūt niekada nepraras savo aktualumo, rašo Jolita Matulaitytė MVS internetiniuose „Bernardinai.lt“ puslapiuose. Iš tiesų juk pačioje Bažnyčioje yra skirtingų požiūrių, kaip padėti skurde gyvenančiam žmogui. Taigi, kaip galime padėti?

Autorė išskiria keletą dalykų, kurie turėtų būti svarbūs teikiant pagalbą vargstantiesiems. Viltingas požiūris į žmones ir jų elgesį. Mūsų visuomenėje gana populiari kaltinimo teorija, pagal kurią pats žmogus atsakingas už savo gyvenimą ir už tai, kas jam nutinka. Tai tampa pagrindine kliūtimi pokyčiams. Tad labai svarbu žmogų drąsinti, palaikyti, stiprinti. Svarbus ir nesavanaudiškas rūpinimasis kitu bei atviras, pasitikintis, draugiškas, sąžiningas santykis. Darbas ne dėl žmonių, bet su jais. Atsiliepimas į žmogaus jauseną, o ne pasikliovimas taikomu metodu. Realus vertinimas. Atsakomybė už save. Svarbu prisiminti, kad nesu atsakingas už kito pasirinkimus ir apsisprendimus. Jei Dievas davė žmogui laisvą valią kaip didžiausią dovaną, tai kaip aš galiu iš jo tai atimti? Vis dėlto juk ne tik aš turiu laisvą valią, bet ir žmogus, kuriam padedu.

Pajūrio naujienose šv. Antano atlaidų kontekste – straipsnis „Skleidžia žinią apie šventąjį Antaną“. Atrodo, ką naujo dar galima rasti apie miesto globėją – šventąjį Antaną Paduvietį, kurio garbei jau kelis šimtmečius vyksta Kretingą visoje Lietuvoje išgarsinę atlaidai, o paties šventojo paveikslas garsėja stebuklais ir votais. Tačiau elektroninės enciklopedijos sudarytoja Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Jolanta Klietkutė iš vienuolynų bei tarpukario archyvų suranda ir į dienos šviesą iškelia vis naujų detalių bei faktų – pavyzdžiui, apie šv. Antanui skirtą varpą, apie skulptūrinę grupę „Šv. Antano duona“, kuri geriausiai atspindinti, kaip kilo šv. Antano duonos dalijimo tradicija. Arba tai, kad Kretingos šv. Antano paveikslas pagal populiarumą buvo antrasis pasaulyje po Paduvos, o Kretingoje jam skirti atlaidai gyvuoja šimtmečius, – sovietai juos buvo uždraudę, tačiau atgaivino klebonas Gediminas Numgaudis.

Į gyvenimą grįžta Kauno Švč. Sakramento rektoratas, praneša Kauno arkivyskupijos svetainė. Gegužės 26 dienos vidudienį Švč. Sakramento rektoratas drauge su Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centru bei Šv. Ignaco kolegijos bendruomene pirmą kartą pakvietė kauniečius į Devintinių atlaidus, kurie, gausiai dalyvaujant tikintiesiems, vyko šventoriuje. Švč. Sakramento bažnyčia tebėra gyva sovietmečio padarytų žaizdų liudytoja – sovietų valdžios nusavintos bažnyčios interjeras buvo visiškai nusiaubtas, čia ilgą laiką veikė „Santakos“ kino teatras. Dabar pamaldos ir nepaliaujama Švč. Sakramento adoracija joje vyksta tik įrengtoje nedidelėje koplyčioje.

Lenkijos lietuvių dvisavaitinis žurnalas „Aušra“ skelbia, kad įšventintas naujas lietuvis kunigas. Po Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus Sutvirtinimo sakramento Seinų, Smalėnų ir Punsko parapijų jaunuoliams teikimo žurnalą pasiekė dar viena gera naujiena – įšventintas naujas lietuvis kunigas. 2016 m. gegužės 21 d., šeštadienį, Elko katedroje tarp kitų įšventintas į kunigus ir Adomas Adukauskas, gimęs, augęs ir mokęsis Seinuose.

„Lietuvos žinios“ rašo, kad Latvijos liuteronai uždraudė šventinti į pastorius moteris. Perpublikuojamas BNS pranešimas, kad moterys kunigės trečiadienį reiškė nusiminimą dėl Latvijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios sprendimo nebeleisti šventinti į pastorius moterų, nors toks sprendimas prieštarauja liuteronų praktikai kitose šalyse. Latvijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios (LELB) sinodas, kuris susirenka kas ketveri metai, birželio 3 dieną nubalsavo už Bažnyčios statuto pakeitimą, kuriuo deklaruojama, kad kunigais gali tapti tik vyrai. Kaip rodo naujausi oficialūs skaičiai, maždaug trečdalis latvių vadina save liuteronais. Antroje ir trečioje vietose pagal tikinčiųjų skaičių yra katalikų ir ortodoksų denominacijos. (Vatikano radijas)