Lietuvos spaudos apžvalga (gegužės 14 d.)

Nemažai atgarsių žiniasklaidoje sulaukė gegužės 6–8 d. vykęs  Nacionalinis gailestingumo kongresas – pagrindinis Jubiliejinių gailestingumo metų renginys Lietuvoje. Įvairiopa programa leido išgyventi Gailestingumo žinią tiek asmeniškai, tiek bendruomeniškai. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas apibendrina įvykio reikšmę Lietuvos katalikams ir visuomenei interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ publikacijoje, pavadintoje „Kongresas tegul tęsiasi kasdienybėje“. Arkivyskupas pacitavo kardinolo P. Parolino pamoksle nuskambėjusį priminimą, kad tikėjimas nėra tik šventės, ragino grįžus namo liudyti Gailestingumą savo darbais: „Leiskime, kad Šventoji Dvasia vestų, kad Dievas mus perkeistų, o per mus – ir mūsų visuomenę“. Pasak Vilniaus arkivyskupo G. Grušo, Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino atsiuntimas reiškia, kad popiežius Pranciškus yra labai arti mūsų, ir jis per savo atstovą Nacionaliniame gailestingumo kongrese buvo su mumis. Kardinolo Parolino vizitas iš tikrųjų atkreipia pasaulio dėmesį į tris Baltijos šalis dabartiniame tarptautiniame kontekste.

Didelį dėmesį žiniasklaida skyrė Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino vizitui. Prezidentė kardinolui įteikė valstybinį apdovanojimą už indėlį plėtojant Lietuvos ir Vatikano santykius, skelbia Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Prezidentės teigimu, Šventojo Sosto palaikymas visuomet buvo ir išlieka svarbus Lietuvai. Sunkiausiu okupacijos ir priespaudos laikotarpiu Vatikanas rėmė Lietuvos žmonių laisvės siekį, stiprino drąsą ir pasiryžimą vieningai kurti nepriklausomą valstybę. Šiandien Europai susiduriant su išbandymais jos saugumui ir vienybei, Šventojo Sosto moralinė lyderystė įpareigoja nebijoti ir toliau ginti laisvę bei taiką, saugoti žmogiškąjį orumą Europoje ir už jos ribų. Straipsnyje paminima, kad Lietuvoje viešėjęs popiežiaus pasiuntinys ragina valstybes nebijoti pabėgėlių antplūdžio ir kviečia dialogui su skirtingų kultūrų ir religijų atstovais.

Kita „Bernardinai.lt“ publikacija - interviu su Gailestingumo kongrese koncertavusia seserimi Cristina.  Straipsnyje „Apie paauglės maištą prieš  Dievą, muziką ir netikėtą karjerą“ ji atsako į klausimus, kaip nutiko, kad talentinga ir prodiuserių anksti pastebėta mergina pasuka kita kryptimi – prisijungia prie Šv. Rožės įkurtos kongregacijos seserų, o visai netrukus – vėl grįžta į didžiąją sceną, tik šįkart su abitu, kaip sekasi suderinti vienuolinį gyvenimą su menininkės karjera.  Ji sako dažnai savęs klausianti: kodėl, Viešpatie, pasirinkai mane? „Aišku, kad jaučiuosi trapi ir menka viso to akivaizdoje, tačiau, kita vertus, matau, kad Viešpats pavedė man šią užduotį, tad pasitikiu, jog galiu atlikti ją iki galo“, - teigia sesuo Cristina.

Taip pat pranešama, kad 2017-uosius Seimas paskelbė Reformacijos metais. Šį sprendimą parlamentas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais daugelis krikščioniškų šalių švęs 500-ąsias Reformacijos metines, pažymėdamos 1517-uosius, kai Martynas Liuteris paskelbė savo tezes. Seimo nutarime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Reformacija suteikė Lietuvai daug iškilių, meilę gimtajai kalbai puoselėjusių, raštijos ir kultūros srityje veikusių, švietimo sistemą formavusių asmenybių, paskatino Europoje naujus socialinius, ekonominius, politinius ir kultūrinius procesus, palikusius ryškų pėdsaką ir Lietuvoje.

Šią savaitę, gegužės 9-15 dienomis, Kauno kunigų seminarijoje pirmą kartą vyko tarptautinis tapybos pleneras „150-ojo pavasario spalvos“, skirtas Alma Mater 150 metų jubiliejui paminėti skelbia „Kauno diena“.„Šių menininkų atliekamą misiją vertinu kaip galimybę pasidalinti istorine-kultūrine patirtimi, kaip bendrumo išgyvenimą akistatoje su bėgančiu laiku. Drobėse bus įamžintos aplinkos, vietovės, žmonės, o tai yra seminarijos istorijos dalis,“ – teigia Kauno kunigų seminarijos rektorius, monsinjoras Aurelijus Žukauskas. (Vatikano radijas)