Malaizija. Svarbus sprendimas religijos laisvės naudai

Malaizijos federacijos Saravako valstijos aukščiausias teismas priėmė svarbų sprendimą krikščionių bendruomenei, pripažindamas vienam vyrui teisę atsisakyti islamo, be islamiškojo šariato teismo leidimo. Saravako ir kaimyninėje Sabaho valstijose gyvena didžioji dalis visų Malaizijos krikščionių.

Malaizijos konstitucijos trečias straipsnis skelbia, kad „islamas yra Federacijos religija, tačiau kitos religijos gali būti praktikuojamos taikoje ir harmonijoje visoje Federacijoje“. O vienuoliktajame papildoma, jog „kiekvienas asmuo turi teisę išpažinti ir praktikuoti savo religiją“, taip pat ją skleisti, jei tai nėra uždrausta. Šios normos atspindi visuomenės religinį pjūvį – musulmonai sudaro gyventojų daugumą, jų yra virš 60 procentų. Tačiau budistai, krikščionys ir induistai taip pat yra apčiuopiamos mažumos ir kai kuriose apskrityse ar miestuose jie sudaro gyventojų daugumą.

Taigi, nors ir su apribojimais, šalies konstitucijoje religijos laisvės principas yra įtvirtintas ir garantuoja teises įvairių religijų išpažinėjams. Tačiau praktikoje mažumos nuolatos patiria islamo spaudimą. Nors Malaizijos islamas priklauso nuosaikiai tradicijai, tačiau kaip ir kituose pasaulio regionuose, kai kurios musulmonų grupės perima radikalizavimosi tendencija. Taip, pavyzdžiui, 2015 metais „Visų Malaizijos musulmonų - PAS“ partija pakankamai sėkmingai advokatavo įstatymo projektui, kuris numatė už nusikaltimus bausti pagal islamišką (šariato) teisę. Be akivaizdaus prieštaravimo konstitucijai religinių mažumų aktyvistai taip pat labai skeptiškai įvertino pažadą, kad šios bausmės bus skiriamos tik musulmonams. Patirtis rodo, kad ten, kur musulmonai sudaro labai ženklią daugumą, kartais beveik šimtaprocentinę daugumą, šariato teismai siekia primesti savo kompetenciją ir nemusulmonams. O radikalūs judėjimai tą tik atvirai skatina. Taip pat galima paminėti, kad po daug metų teisinės kovos musulmonų aktyvistai pasiekė, kad krikščionims būtų uždraustas žodis „Alachas“, kuris malajų kalboje yra tapęs bendriniu žodžiu ir reiškia „Dievas“, yra vartojamas kelių šimtų metų senumo krikščioniškuose raštuose.

Tad šiame kontekste krikščionims labai svarbi ir padrąsinanti buvo Roneey Rebito bylos baigtis. Šis vyras gimė krikščioniu, bet jam esant 8 metų amžiaus, jo tėvai atsivertė į islamą ir savo vaikus pripažindami musulmonais. Tačiau jau būdamas suaugęs, 1999 metais, vyras apsisprendė už krikščionišką tikėjimą ir pasikrikštijo. Tačiau susidūrė su problema – kaip tapti krikščioniu „oficialiai“, mat Malaizijoje asmens religija yra įrašoma ir į tapatybės korteles.

Ilgą laiką civilinis teismas siūlė jam kreiptis į šariato teismą, tačiau iš anksto buvo žinoma, kad tai akligatvis: islamiškoje teisėje nėra pripažįstama asmens teisė pakeisti religiją, priešingai, tai sunkus nusikaltimas, už kurį smarkiai baudžiama. Malaizijoje ši bausmė gali apsiriboti priverstiniu „perauklėjimo kursu“, bet gerai žinoma, kad kai kuriose kitose musulmoniškose šalyse islamo išsižadėjimas tampa automatišku pasmerkimu  mirčiai, o  ekstremistai siūlo šį nuosprendį įvykdyti tuoj pat, užpuolant žmogų namuose ar gatvėje.

Vis tik Rooney Rebit pasiekė, kad jo bylą spręstų civilinis teismas ir valstijos aukščiausiojo teismo nuosprendžiu, remiantis religijos laisvės principu, buvo pripažinta jo teisė būti krikščioniu ir perrašyti savo dokumentus. „Saravako Bažnyčių asociacija“, kuri vienija anglikonus, katalikus, metodistus ir adventistus, pasveikino teismo sprendimą, sakydama, jog tai pavyzdys kitiems šalies teismams ir federalinei valdžiai, vildamasi, jog niekas nebandys sprendimo nuginčyti. (Vatikano radijas)