2016-04-27 16:03:00

Popiežiaus bendroji audiencija. „Eik ir tu taip daryk“


Trečiadienio rytą bendrojoje audiencijoje susitikęs su Šventųjų Gailestingumo metų piligrimais, popiežius Pranciškus jiems priminė Jėzaus palyginimą apie Gerąjį samarietį.

Vienas įstatymo mokytojas klausia Jėzų: ką reikia daryti, norint laimėti amžinąjį gyvenimą. Jėzus atsako klausimu: o ko moko Įstatymas?  Parašyta: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį.“ Tuomet įstatymo mokytojas, toliau provokuodamas Jėzų klausia: kas gi yra artimas? Mano giminaitis? Tautietis? Mano religijos išpažinėjas? Jėzus atsako garsiuoju palyginimu apie kunigą, levitą ir samarietį.

Pirmieji du yra šventyklos žmonės, trečiasis – žydas klaidatikis, laikomas svetimšaliu ir pagoniu. Kelyje iš Jeruzalės į Jerichą jie sutinka apiplėštą ir sumuštą žmogų, leisgyvį gulintį pakelėje. Viešpaties įstatymas reikalauja tokiais atvejais padėti į nelaimę patekusiam žmogui, tačiau kunigas ir levitas praeina pro šalį. „Kunigas, - sakė popiežius, - pasižiūrėjo į laikrodį ir tarė sau: ‘Pavėluosiu į Mišias... turiu aukoti Mišias’. Kitas pagalvojo: ‘Nežinau ar įstatymai tai leidžia, juk ten kraujas, aš susitepsiu‘.“ Pasak popiežiaus, šis palyginimas visų pirma moko, kad tas, kuris lanko Dievo namus ir žino kas yra gailestingumas, ne visada sugeba mylėti. „Tai ne automatiška, - sakė Pranciškus. Tu gali gerai išmanyti Bibliją, žinoti visas liturgijos formules, gerai žinoti teologiją, bet žinojimas automatiškai savaime nereiškia sugebėjimo mylėti. Meilė tai kas kita.“ Kunigas ir levitas mato sužeistą žmogų, bet praeina pro šalį. „Neužmirškime, kad badaujančių, dėl smurto ir neteisingumo kenčiančių žmonių akivaizdoje negalime būti tik stebėtojai. Ignoruoti žmogaus kančią reiškia ignoruoti Dievą!“

Palyginimo centre – samarietis. Tas visų niekinamas žmogus, pamatęs sužeistąjį, pasigailėjo. Aniedu matė, bet jų širdys buvo uždaros, šaltos. Samariečio širdis plakė Dievo ritmu. „Pasigailėjimas, atjauta – tai esminis Dievo gailestingumo bruožas“, - sakė Pranciškus. Samariečio veiksmuose atpažįstame Dievo veikimą visoje išganymo istorijoje. Su tokiu pačiu gailestingumu Viešpats išeina pasitikti kiekvieno iš mūsų. Jis mūsų neignoruoja, jis žino mūsų skausmus, žino kaip labai mums reikia pagalbos ir paguodos. Jis visada mums artimas ir niekada mūsų nepalieka.“

Samarietis pasielgia gailestingai: aptvarsto sužeistojo žaizdas, nugabena jį į užeigą ir pasirūpina jo slaugymu. „Tai pamoka mums, kad gailestingumas ir meilė nėra blankūs jausmai, bet reikalauja asmeniškai imtis atsakomybės už kitą žmogų. Reikia pasilenkti prie kito žmogaus, su juo susitapatinti, mylėti artimą kaip save patį“.

Baigęs pasakoti palyginimą Jėzus klausia įstatymo mokytoją: „Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“. Atsakymas aiškus: „Tas, kuris parodė jam gailestingumą”.  Iš pradžių įstatymo mokytojas buvo linkęs artimu laikyti kunigą ir levitą, dabar sako, kad artimas yra tas, kuris parodė gailestingumą. „Jėzus pakeičia perspektyvą. Nerūšiuok žmonių. Ir tu gali būti artimas kiekvienam žmogui, kuriam reikia pagalbos - sakė popiežius Pranciškus.  Jėzus ir kiekvienam iš mūsų, kaip tam įstatymo mokytojui, kartoja: „Eik ir tu taip daryk“. Esme kviečiami sekti Geruoju samariečiu, kuris yra Jėzaus simbolis. Jėzus pasilenkė prie kiekvieno iš mūsų, tapo mūsų tarnu, mus išgelbėjo, kad ir mes mylėtume taip, kaip jis mus mylėjo“.  (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.