Marijos apsireiškimai Šiluvoje – nuoroda į Bažnyčioje gimstantį ekumenizmą

Kun. Nerijus Vyšniauskas, Kauno šv. Juozapo parapijos vikaras ir Danijos lietuvių katalikų kapelionas balandžio mėnesį Romoje apgynė mokslų daktaro disertaciją dogminės teologijos srityje Popiežiškajame Saleziečių universitete. Naujasis teologijos daktaras kunigas Nerijus Vyšniauskas apie savo pastoracinę veiklą Danijoje ir disertaciją tema “Šiluvos šventovė Lietuvoje. Istoriniai, teologiniai ir pastoraciniai apsektai” papasakojo Vatikano radijui. Pokalbis įrašytas balandžio 19 dieną.

Disertacija išsamiai pristato ir analizuoja, nagrinėja ir pateikia išvadas apie Šiluvos šventovės istoriją, vėliau šventovės ir Marijos apsireiškimų Šiluvoje teologiją ir pastoracinius aspektus vykusius nuo pat šios parapijos - šventovės įsteigimo 1457 metais, kada ją įsteigė Petras Gedgaudas, vietos dvarininkas.

Dažnai sakoma, kad Šiluvos apsireiškimai yra pirmieji Marijos apsireiškimai Europoje. Galite tasi patvirtinti ar paneigti?

Klaidinga sakyti, kad Marijos apsireiškimas Šiluvoje buvo pirmas apsireiškimas Europoje. Kai paskutinį buvau Šiluvoje, mačiau informacinius stendus, juose parašyta, kad tai pirmas apsireiškimas Europoje, tačiau jeigu mes pažvelgsim į Bažnyčios Europoje istoriją, pamatysime, kad Marijos apsireiškimų būta, tačiau drįsčiau sakyti, kad tai yra pirmas apsireiškimas, gal būt ne tik Europoje, bet visame pasaulyje, kada Marija prakalba kitos konfesijos žmogui, kalvinistui.

Koks Marijos apsireiškimų Šiluvoje teologinis pagrindas?

Šiluvoje galime matyti Marijos pranašišką žinią Bažnyčios ekumenizmui, kada ji kalvinų katechetui ir bakalaurui sako, kad „čia kitados buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama“. Tai aiški nuoroda į ekumenizmą, apie kurį Bažnyčia prakalba po beveik 400 metų Vatikano II Susirinkime - kad štai, krikščionys turi būti viena; Bažnyčia yra viena. Marija aiškiai parodo savo motinišką rūpestį ir vaidmenį žmonijos išganymo istorijoje, kurį protestantai galbūt nuvertina: jei mes neturėtume Marijos, neturėtume ir Jėzaus. Taip matome aiškią nuorodą į Eucharistiją, į Kristaus centriškumą Bažnyčioje. Tarsi toks kvietimas, kad štai į vienybę, į Kristų!

Man asmeniškai labai gražu Marijos apsireiškimą Šiluvoje sugretinti su (Jėzaus) apsireiškimu šv. Pranciškui Asyžiečiui; tada Marija pasakė „čia kitados buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariamą ir sėjama“, o Asyžiuje Jėzus prakalba Pranciškui nuo Kryžiaus: „Pranciškau, eik, atstatyk mano griūvančią Bažnyčia“, jisai, aišku, tada suprato tiesiogiai - reikia tą mažytę, begriūvančią Damijano bažnytėlę atstatyti, bet (vėliau) jis savo gyvenimo veikla atstatė visą Bažnyčią. Būtų galima sakyti su Pranciškumi tuo metu prasidėjo visos Bažnyčios pavasaris. Ir Marija su šia žinia Šiluvoje tarsi kvietė kartu atstatyti ne tik sugriautą katalikų bažnyčią Šiluvoje, kurią buvo sugriovę kalvinai, bet taip pat atstatyti sugriautą katalikų Bažnyčią Lietuvoje. Ji buvo sugriauta po protestantizmo-kalvinizmo bangos, nes Lietuva beveik šimtui metų buvo tapusi protestantišku kraštu. Šiluva buvo kalvinų centras su kalvinų biblioteka, kalvinų kunigų seminarija, kuri ruošė kalvino mokinius aukštosioms mokykloms Europoje.

Dabartiniu metu esate Danijos lietuvių migrantų kapelionas, bendraujate su Danijos lietuvių bendruomene. Papasakokite apie savo veiklą Danijoje:

Daugybė lietuvių šiuo metu gyvena Danijoje. Vien Vailėje, Jutlandijos pusiasalyje, gyvena apie 1300 lietuvių. Dar daugiau gyvena Kopenhagoje. Didžiausia bendruomenė yra Olburgo uostamiestyje šiaurės Danijoje. Kai vyksta lietuvių Mišios Danijoje, stengiamės, kad tėveliai atsivestų vaikučius ir leistų patarnauti Mišioms, mokytis iš lietuviško katekizmo, pirmajai komunijai ruoštis. Per Atvelykį sostinėje Kopenhagoje pakviečiau vienintelį visoje Danijoje vyskupą, Kopenhagos ganytoją Czeslavą Kozon, susipažinti su lietuvių bendruomene Kopenhagoje. Vyskupas tikrai nori, kad su išeiviais lietuviais būtų kuo daugiau dirbama, palaikomas ryšys.

Kaip Danijos lietuviai sužino kur ir kada aukojamos jiems Mišios lietuviškai?

Visi turi mano kontaktus. Visada skelbiame  kvietimus per šiuolaikines komunikavimo priemones, internetą, Facebooką, yra ir kitos priemonės, kur lietuviai užsiregistravę. Jie visada gali pasitikrinti, kada bus artimiausios Mišios. Pavyzdžiui,Motinos dienos proga. Danijoje Motina diena švenčiama ne pirmą, bet antrą gegužės sekmadienį. Buvome paklausę ar bus norinčių dalyvauti, melstis už mamas, už gyvas, už mirusias, ir atsiliepė tikrai labai daug žmonių. Gegužės antrą sekmadienį melsimės už mamas Kopenhagoje.

Dėkojame už pokalbį.

Ačiū. Buvo malonu.