Popiežius: Atsiminkime ką Viešpats nuveikė mūsų gyvenime

„Krikščionis privalo atsiminti visas tas akimirkas ir visus būdus, kuriais Dievas paveikė jo gyvenimą“, sakė popiežius Pranciškus, ketvirtadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

Šios dienos skaitinys iš Apaštalų darbų pasakoja kaip Paulius skelbia Kristų Antiochijos sinagogoje. Savo kalbą šabo dieną sinagogoje susirinkusiems vietiniams žydams jis pradeda nuo išrinktosios tautos istorijos pradžios, nuo Abraomo ir Mozės, pamini visus svarbiausius išganymo istorijos faktus ir galiausiai prieina prie Jėzaus. Toks „istorinis“ požiūris, pasak popiežius, yra labai svarbus. Reikia branginti atminimą visų tų ženklų, kuriuos Dievas mums davė mūsų gyvenime. „Grįžti atgal ir pamatyti, kaip Dievas mus išgelbėjo, mintimis ir širdimi pakartoti tą kelią, kuris veda pas Jėzų. Pats Jėzus svarbiausią savo gyvenimo akimirką – Didįjį ketvirtadienį, prasidedant Didžiajam penktadieniui – dovanodamas mums savo Kūną ir Kraują, pasakė: „Tai darykite mano atminimui“. Atsiminti Jėzų. Minėti kaip Dievas mus išgelbėjo.“

Bažnyčios gyvenime pats svarbiausias minėjimas yra Eucharistija, tačiau ir mūsų asmeniniame gyvenime turime visada atsiminti tą kelią, kuriuo ėjome Dievo lydimi, taip pat ir tas akimirkas kai buvome nuo Jo nutolę. „Būna į naudą krikščionio širdžiai kai ji atsimena savo kelią; kai aš atsimenu savo kelią: kaip Viešpats mane vedė iki pat čia, kaip jis mane buvo paėmęs už rankos. Kartais aš sakiau Viešpačiui: „Nenoriu! Pasitrauk!“ Viešpats mane gerbia. Atsiminti, tai reiškia suprasti savo gyvenimą ir savo kelią. Reikia dažnai mintimis grįžti prie savo nueito kelio. „Tuo metu Viešpats man suteikė štai tą malonę, o aš šitaip į ją atsiliepiau... Viešpats mane lydėjo...“ Taip mes artėjame prie kito susitikimo, kuris vadinasi dėkingumas.“

„Atmintis mus priartina prie Dievo. Dievo mums nuveiktų darbų atminimas, tai tarsi mūsų perkūrimas ir atgimimas, kurio dėka mes vis labiau tampame panašūs į Adomą sukūrimo dieną. Visada atsiminkime, - sakė Pranciškus, - koks buvo mano gyvenimas, kokia buvo ši mano diena, kokie buvo pastarieji metai. Kokie buvo mano santykiai su Viešpačiu. Atsiminkime tuos gražius, didžius dalykus, kuriuos Viešpats nuveikė kiekvieno iš mūsų gyvenime.“ (Vatikano radijas)