Kardinolas Tagle: artimo meilė reiškia ir protingą žvilgsnį į tikrovę

Beveik prieš metus, 2015-ųjų gegužės mėnesį, kardinolas filipinietis Luis Antonio Tagle buvo išrinktas „Caritas Internationalis“ pirmininku. Šio balandžio 18 – 21 dienomis dalyvaudamas „Italijos Caritas“ organizacijos konferencijoje jis kalbėjo apie kai kuriuos principus, kurie galioja visam katalikiškam karitatyviniam darbui, ypač remdamasis popiežiaus Benedikto XVI enciklika „Deus Caritas est“.

Šioje enciklikoje, primena kardinolas, nurodoma, jog krikščioniška artimo meilė nėra vien sentimentas ar fizinis veiksmas. Ji apima taip pat protą, įsiklausymą, atvirumą. Krikščioniška meilė reikalauja ne tik atsiliepti į išalkusio prašymą, bet ir suprasti, kodėl jis alksta, suprasti kokios yra alkio ar, žiūrint plačiau, įvairaus skurdo priežastys.

Jų yra nemažai, tačiau ganytojas atskirai įvardijo tris. Pirmiausia, tai socialinė krizė, kuri yra susijusi su pačia dabartine ekonomine sistema. Ši krizė vis akivaizdesnė net ir tose šalyse, kurios vadinamos turtingomis, saugiomis. Ką reiškia tai, kad krizė eina koja kojon, turtinguose ir besivystančiose kraštuose, su ekonomikos augimu? Tai, kad ekonomikos sistema yra struktūriškai palanki labai nedidelio skaičiaus asmenų praturtėjimui, tuo pat metu kurdama nelygybę ir atskirtį – ne vien pavienių asmenų, bet grupių, klasių, o kai kuriais atvejais net ir valstybių. Žinoma, reikia džiaugtis, kai labai turtingas žmogus savo turtą panaudoja neturtingųjų naudai, bet tuo pat metu reikia klausti – kaip gali būti, kad kiek daugiau nei pusantro šimto turtingiausių pasaulio žmonių turi tiek turto, kiek pusė žmonijos; kas leidžia pavieniams asmenims sukaupti tokį turtą, kuris prilygsta tiems resursams, kurias jo valstybė gali skirti visos populiacijos vystymosi politikai?

Kitą giluminę priežastį, kuri nuolatos generuoja skurdą, savo enciklikoje „Laudato si“ įvardijo popiežius Pranciškus: tai ekologinės harmonijos trūkumas. Žinoma, ji susijusi ir su tokia ekonomika, kuri visiškai abejinga aplinkos degradacijai, jei tik gali iš to daug ir greit užsidirbti. Tuo pat metu matome, kuo tai gresia ilgo laiko periode: klimato atšilimu, kuris pakeis atmosferinius reiškinius ir jo šalis, Filipinai, dažnai susiduriantys su uraganais, gerai žino, ką tai reiškia, pridūrė kardinolas Tagle. Klimato kaita turės ir kitų globalių pasekmių: pavyzdžiui, didžiulę žmonijos dalį išmaitinančių ryžių auginimui. Ir šių reiškinių pagrindinės aukos bus vargšai: turtingieji paprasčiausiai išsikels į kitą vietą, pasistatys tvirtesnius namus ir apsirūpins paslaugomis, kurių vargšas negali gauti.

Ir trečia giluminė priežastis yra karai. Visi mato milijonines pabėgėlių bangas, kurias jie kelia. Karo tiesioginė pasekmė yra skurdas, nes jis sunaikina žmonių pragyvenimo prielaidas, nors kai kuriems ir naudingas – ginklų gamintojams, ištroškusiems galios, trokštantiems bet kokia kaina sunaikinti savo priešą. Ką daryti su pabėgėliais? Užsidaryti pilyje, su savo turtais, ir abejingai į juos žiūrėti nuo savo sienų? Vargu ar tai ilgalaikė perspektyva.

Apžvelgęs gilumines skurdo priežastis, kardinolas Tagle išvardijo penkis elementus, kuriuos „Caritas Internationalis“ vadina strateginiais savo veikloje: pirma, karitatyvinę veiklą laikyti Bažnyčios širdyje; antra, saugoti gyvybes, kurti bendruomenes; trečia, rūpintis asmens ir bendruomenės vystymusi; ketvirta, rūpintis globaliu solidarumu; penkta, rūpintis „Caritas Internationalis“ narių profesionalumu.

Nemažai dėmesio savo pranešime „Caritas Internationalis“ pirmininkas skiria toms pamokoms, kurias suteikia Benedikto XVI enciklika „Deus Caritas est“, visų pirma tai, kuri parodo, kad artimo meilės darbai nėra „pasirinktiniai“, bet priklauso Bažnyčios prigimčiai, tikėjimo šerdžiai taip, kaip Dievo Žodžio skelbimas ir sakramentų šventimas. Bažnytinis gyvenimas, kuriam trūksta vienos iš šių trijų atsakomybių, yra nepilnas.

Kitas svarbi Benedikto XVI pamoka – jei Bažnyčia negali užmerkti akių prieš neteisingumą ir nieko nedaryti, būtina pabrėžti, kad ji neturi pakeisti savimi valstybės ir šios atsakomybės kurti teisingos visuomenės. Bažnyčios veikimas dėl artimo, kuris kenčia, prieš neteisingumą, nėra skirtas politinės galios kaupimui. (Vatikano radijas)