Popiežius Pranciškus: Duok man, Viešpatie, atvirą širdį

Penktadienio Mišių skaitinys iš Apaštalų darbų pasakoja apie Pauliaus atsivertimą. Religinis uolumas pats savaime ne visada reiškia Dievui atvirą širdį, tačiau jei žmogus sugeba nusižeminti ir atverti savo širdį, tuomet jam ima vadovauti Šventoji Dvasia, - sakė popiežius Pranciškus Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje kalbėdamas apie Pauliaus atsivertimo istoriją.

Viskas įvyko kelyje. Uolų krikščionių persekiotoją staiga apšvietė iš dangaus šviesa. Nukritęs žemėn, jis išgirdo balsą: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji“. „Kelkis ir viską sužinosi. Tu dar daug ko turi išmokti. Jam buvo sunku atsikleti ir tęsti kelionę, nes buvo praradęs regėjimą. Reikėjo sutikti, kad jį kiti vestų. Šitaip jo širdis pradėjo atsiverti. Paimtas už rankos jis buvo nuvestas į Damaską. Tris dienas buvo aklas, nieko nevalgė ir negėrė. Šis vyras, - kalbėjo popiežius Pranciškus, - parblokštas ant žemės, suprato, jog turi priimti pažeminimą. Nusižeminimas reikalingas tam, kad širdis atsivertų. Viešpats mus ragina nusižeminti ir sako, kad mūsų laukia pažeminimai. To reikia tam, kad mūsų širdis būtų atvira, klusni, kad mūsų širdis atsiverstų į Viešpatį Jėzų.“

Sauliaus širdis ima keistis. Per tas kelias neregystės ir vienatvės dienas Saulius praregi dvasios akimis. „Atsiminkime, - sakė Pranciškus, - kad pastarosiomis dienomis Bažnyčios mums primintose istorijose svarbiausias veikėjas nėra nei Steponas, nei Pilypas, nei jo pakrikštytas svetimšalis, nei Saulius, bet Šventoji Dvasia. Bažnyčioje pagrindinė veikėja yra Šventoji Dvasia. Tai jis veda Dievo tautą. Sauliui tarsi žvynai nukrito nuo akių ir jis atgavo regėjimą. Jis atsikėlė ir paprašė krikšto. Kieta Sauliaus širdis tapo Šventajai Dvasia klusnia Pauliaus širdimi.

„Širdies kietumas tai mūsų visų bėda, - sakė popiežius. Pakelkite ranką kas jos neturite. Prašykime Viešpatį, kad padėtų mums suprasti, jog širdies kietumas parbloškia mus ant žemės. Tesuteikia mums malonę – jei reikia ir pažeminimą – kad suprastume, jog visada turime keltis su tuo orumu, kuriuo mus apdovanojo mus sukūręs Dievas; teduoda mums atvirą širdį, klusnią Šventajai Dvasiai.“ (Vatikano radijas)