Danijoje rastas seniausias vikingų krucifiksas

Kovo 11 diena danui Dennisui Holmui, sodininkui ir mėgėjui tyrinėti laukus su metalo detektoriumi, tapo iš tiesų įsimintina – lauke greta nedidelės Aunslevo gyvenvietės jis atrado auksinį vikingų krucifiksą, kurį perdavė muziejui ir kuris buvo datuotas devintojo amžiaus pradžia. O tai reiškia ne vien, jog tai seniausias Kristaus atvaizdas, atrastas šalyje, bet ir tai, jog pati krikščionybės istorija Danijoje gali būti šiek tiek pakoreguota.

Iki šiol manyta, kad seniausias Kristaus atvaizdas Danijoje yra ant garsiojo „Jelingo akmens“, įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Prie išraiškingai ornamentuoto Nukryžiuotojo atvaizdo pridėtas užrašas runomis: „Karolius Haroldas užsakė šį paminklą Gormo, savo tėvo, ir Thyros, savo motinos atminimui; Haroldas, kuris sau laimėjo visą Daniją ir Norvegiją, ir padarė danus krikščionimis“. Žinoma, kad šis vikingų karalius taip pat buvo pastatydinęs medinę bažnyčią. Monumentas yra datuojamas apytiksliai 965 metais. Tad dabar atrastas kryželis, vos 4,2 centimetrų aukščio, sveriantis 13 gramų, naudotas kaip pakabukas ant grandinėlės, yra senesnis apie pusę amžiaus. Jis yra tokios pat stilistikos, kaip ir pora kitų IX amžiaus pradžios kryželių, kurie rasti Švedijoje. Jie tokie panašūs, kad gali būti, jog juos padarė tas pats amatininkas. Būtent šis panašumas, beje, ir leido greitai nustatyti naujojo radinio amžių, nors laukia dar ir cheminiai tyrimai. Nepaisant to, kad krucifiksas išgulėjo žemėje daugybę amžių, jis yra geriau išsilaikęs už anksčiau rastuosius.

Švedijos kryželis buvo atrastas vikingų kapinėse, tikslingai įdėtas į moters kapą, ir leidžia patikimai manyti, jog ji buvo krikščionė, žinant, jog tuo metu ten jau evangelizavo krikščionių misionieriai. Tuo tarpu kryželio Danijoje radimo aplinkybės daug mažiau sako apie jo savininką. Yra žinoma, kad apylinkėse buvo vikingų gyvenviečių. Galima spėti, kad kryželis priklausė moteriai iš pasiturinčio, kilmingo luomo. Tačiau sunku pasakyti, ar ji buvo pagonė, kuriai kryželis buvo tik gražus pakabukas, ar krikščionė, jį nešiojusi kaip savo tikėjimo simbolį.

O galbūt, Vatikano radijui komentavo meno istorikas iš Romos Rodolfo Papa, jis priklausė iš krikščioniškų žemių pagrobtam įkaitui. Vis tik aišku, pasak jo, kad Nukryžiuotasis, pavaizduotas pagal keltų meno, o ne lotyniškąją tradiciją, patvirtina, jog X amžiaus pradžioje vikingų kultūroje jau gyvavo vienokia ar kitokia krikščionybės interpretacija. (Vatikano radijas)