Lietuvos spaudos apžvalga (balandžio 3)

Kastantas Lukėnas: 

Vilniuje Velykomis prasidėjusi Dievo Gailestingumo savaitė baigėsi Gailestingumo sekmadieniu. Šeštadienio vakarą krikščionys ėjo Šviesos keliu nuo Aušros Vartų iki Dievo Gailestingumo šventovės. Dievo gailestingumo žinia iš Vilniaus į pasaulio šalis sklido Marijos radijo ir Pasaulinio katalikų televizijos tinklo EWTN transliacijomis.

Kaišiadorių katedroje buvo švenčiami Dievo Gailestingumo atlaidai, suteikti katedroje esančiai Dievo Gailestingumo koplyčiai. Tą pačią dieną buvo paminėta Kaišiadorių vyskupijos įsteigimo  90 - mečio sukaktis.

Nuo penktadienio iki sekmadienio Vilniuje vyko Ateitininkų federacijos suvažiavimas. Pirmą kartą AF sudarančios sąjungos viename renginyje pateikė savo ataskaitas ir rinko valdybas. Taip siekiama vienyti visų kartų ateitininkus bendrai veiklai.

Prieš išvykdamas į Gailestingumo kongresą Romoje kardinolas Audrys Juozas Bačkis dalijosi mintimis su „Bernardinai.lt“ dienraščio skaitytojais–  apie tai, kaip šiandienos pasauliui, kuriame vis garsiau skamba baimę ir nepasitikėjimą kurstančios kalbos, perteikti Velykų žinią. Pokalbis vyko jau nugriaudėjus sprogimams Briuselyje, tad kardinolas labiausiai akcentavo vilties poreikį. Jis linkėjo suvokti, kad Dievas per visą istoriją yra su žmogumi, o kova tarp gėrio ir blogio vyksta žmogaus širdyje. Jis taip pat priminė prancūzų poeto Charles Peguy alegoriją apie tai, kad dvi seseris, tikėjimą ir meilę, iš tikrųjų veda už rankos trečioji, pati mažiausia sesuo – viltis.

„Lietuvos žinose“skelbiama benediktino kun. Kazimiero Milaševičiaus homilija Gailestingumo sekmadieniui „Ramybės ir atleidimo Dievas“. Pasak jo, tai tikra Gailestingumo šventė, nes Jėzus per apaštalų rankas mums dovanojo neįkainojamą dovaną, Sutaikinimo sakramentą, – kad Dievo dovanojama ramybė nebūtų prarasta, bet nuolat atkuriama, kad žmogaus ir Dievo ryšys nenutrūktų.

Prisikėlimo žinia buvo skelbiama ir ten, kur labiausiai reikia Dievo gailestingumo. Ketvirtadienį Vilniuje Betanijos socialiniame centre Kristaus Prisikėlimą šventė centro lankytojai, darbuotojai ir svečiai. Šventė pradėta Mišiomis, kurioms vadovavo arkivyskupas Gintaras Grušas. Vilniaus arkivyskupas taip pat aukojo Mišias Lukiškių kalėjimo koplyčioje.

Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ drauge su Caritas bendradarbiais ir seminarijos klierikais  trečiąją Velykų dieną šventė Mišias Pravieniškių kolonijoje. Drauge meldėsi ir Kauno ortodoksų Apreiškimo parapijos kunigas Igoris Rinkevič. Arkivyskupas po pamaldų aplankė nuteistuosius jų gyvenamosiose patalpose, taip pat pasveikino su Velykomis budinčius pareigūnus.

Laikraštyje „XXI amžius“ gausu Velykų laiko reportažų bei sveikinimų. Skelbiamas taip pat pluoštas velykinių minčių iš kitų leidinių ar portalų.

„Kauno dienoje“ pakalbintas vysk. Kęstutis Kėvalas atkreipia dėmesį, kad sveikinti su Kristaus Prisikėlimu reiškia viešai išpažinti savo tikėjimą. Jis pastebi, kad žmonės Lietuvoje labiau negu Vakarų šalyse linkę reikšti mintis netiesiogiai, metaforomis. „Neklystame sveikindami su pavasariu, gamtos pabudimu, bet giliausia Velykų šventės prasmė yra Kristaus Prisikėlimas. Būtų džiugu, jei daugiau žmonių drąsiau skelbtų Gerąją Naujieną, Prisikėlimą“, – linki vyskupas.

„Savaitraštis Kaunui“ aprašė Velykas Šv. Jurgio bažnyčioje, kur baigti langų keitimo darbai ir pašventintas Šv. Onos altorius.

Ateitininkų tinklaraštyje Vincentas Lizdenis skelbia Kristaus Prisikėlimo žinią „savaitgalio žmonėms“ – tiems, kurie dirba, kad dar daugiau turėtų, galėtų sau daug leisti savaitgaliaiis ar per atostogas. Tačiau tokiems kyla pavojus prarasti patį svarbiausią „savaitgalį“, svarbiausią metų Sekmadienį, Kristaus Prisikėlimo šventę.

Žurnalas vaikams „Bitutė“ siūlo mažiesiems spalvinti paveikslėlius, skirtus Gailestingumo metams ir kviečiančius susimąstyti apie tikėjimą. Kunigas Antanas Saulaitis paaiškina, ką reiškia tai, kad Dievas sukūrė žmogų laisvą ir  kodėl viską reikia daryti pagal taisykles: eiti į bažnyčią, išpažinties, kalbėti maldas.

Balandžio „Artuma“ tęsia Gailestingumo metų užmojį – apmąsto geruosius darbus kūnui ir sielai. Šiame numeryje siekiama suprasti, kaip pagirdyti ištroškusį ir patarti abejojančiam. Vytautė Maciukaitė prisipažįsta ilgai svarsčiusi, ar rašyti apie gerą darbą kūnui, ar sielai – juk siela atrodo didingesnė, vertesnė pagarbos. Tačiau tikriausią Dievo prisilietimą ryškiausiai patiriame per gerą darbą kūnui – tebus tas darbas kad ir paduoti stiklinę šalto vandens! – rašoma straipsnyje „Gyvasis vanduo“.

„Bernardinai.lt“ sugretino skirtingus požiūrius į migrantų ir pabėgėlių antplūdžio keliamus iššūkius. Prof. Marytė Stankus Saulaitė nesieja teroristinių nusikaltimų su tikėjimu. Pasak jos, blogi veiksmai netoleruojami visose religinėse tradicijose, ypač knygos religijose – judaizme, krikščionybėje ar islame. Beje, ji pataria nepasitikėti šališka vietine žiniasklaida ir siūlo siekti įvairesnės, patikimesnės informacijos.

Verstiniame straipsnyje Templetono premijos laureatas rabinas lordas Jonathanas Sachsas šių dienų Islamo valstybės kovotojų vykdomą terorizmą apibūdina kaip beprecedentį reiškinį. Britų rabinas pateikia pavyzdžius daugiausia iš kriščionių žudynių bei persekiojimų ir teigia: „Tikrasis taikinys yra ne krikščionybė, o laisvė“. (Vatikano radijas)