Lietuvos ganytojų velykiniai sveikinimai. Spaudos apžvalga

Kastantas Lukėnas

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas Velykų sveikinime kviečia suvokti Velykų dovaną žvelgiant į Dievo Gailestingumo paveikslą. Jėzaus žvilgsnis jame toks, kokiu žvelgė nuo kryžiaus – mūsų pasigailėdamas ir trokšdamas sielų išganymo. Iš jo širdies sklindantys spinduliai vaizduoja taip pat Krikšto ir Eucharistijos malones, kuriomis Dievas mus gelbsti ir gydo.

Velyknakčio pamoksle Vilniaus arkivyskupas apibendrino Dievo gailestingumo darbo vaisius: atleistos mūsų nuodėmės, mums suteikta nauja – krikščionio, Dievo vaiko – tapatybė. Tačiau dažnai ir po krikšto mes ieškome gyvojo tarp mirusiųjų. Į klausimą – ko Jėzus iš mūsų nori šiandien? – ganytojas atsako šv. Faustinai apreikšta mintimi: Viešpats laukia, kad patyrę jo begalinę meilę atsilieptume vis didesniu pasitikėjimu, išreikštu gailestingumo darbais. Arkivyskupas Gintaras Grušas kvietė: „Per šias Velykas imkime naujai tarti žodžius „Jėzau, pasitikiu Tavimi“ ir leiskime, kad šis meilės ir pasitikėjimo ryšys parsmelktų visą mūsų gyvenimo kelią“.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pažymi, kad žinia apie Kristaus prisikėlimą šiemet praturtinta Dievo gailestingumo suvokimu. Didžiosios savaitės liturginiai tekstai labai ryškiai priminė žmogaus nedėmesingumą ir nedėkingumą jį gelbstinčio Dievo atžvilgiu. „Bet taip pat supratome, kad toks žmogiškas abejingumas nesustabdė, neapribojo dieviškojo gailestingumo“, – pabrėžia ganytojas.

Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas sveikinime rašo: „Prisikėlimo įvykis yra regimas tikėjimo žvilgsniu, kurį dovanoja prisikėlęs Jėzus. <…> Prisikelti,  reiškia pereiti į pasaulį, į kurį mirtis negali įeiti. <…> Mūsų gyvenimas, iš meilės dovanotas kitiems Jėzaus pavyzdžiu, nebus sunaikintas, bet išsaugotas ir prikeltas Dievo pasaulyje.“

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pažymi, kad tikėjimas mus vienija su Prisikėlusiu Kristumi ir apgailestauja dėl šeimų, neturinčių tikėjimo džiaugsmo. Gailestingumo metais jis ragina tėvus būti gailestingus savo vaikams ir perduoti jiems tikėjimą.

Telšių vyskupai sveikina tikinčiuosius primindami popiežiaus Pranciškaus mintis Gailestingumo jubiliejaus proga. Popiežius kvietė „ištrūkti iš egzistencinio susvetimėjimo klausantis Dievo žodžio ir darant gailestingumo darbus“, taip pat pabrėžė, jog „darbų kūnui ir sielai nevalia perskirti“.

Kauno arkivyskupijos ganytojų sveikinime parodoma dvejopa reakcija į Prisikėlimo žinią: Tuščią kapą radusios moterys patyrė meilės dovaną – džiaugsmą dėl Prisikėlusiojo. Tą patį vaizdą matę sargybiniai išsigando ir ėmė skleisti melagingą žinią apie mokinių neva paimtą Mokytojo kūną. „Velykų šventė ir manęs asmeniškai klausia: kuriai grupei aš priklausau? Ar patikėjęs Jėzaus prisikėlimo žinia dalinuosi su kitais šiuo džiaugsmu?“ „Skelbti kitam žmogui prisikėlusį Jėzų yra gailestingumo darbas artimui“, – rašo ganytojai.

Kauno arkivyskupijos svetainėje arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ glaustai apibūdina Didžiojo Tridienio liturgijos ypatumus. Didįjį ketvirtadienį įsteigiamą Eucharistiją priimame kaip ypatingą dovaną. Didįjį penktadienį jis siūlo kreipti žvilgsnį ne tik į išorinius dalykus: kryžių, kraują, erškėčių vainiką, vinis, – bet svarbiausia suvokti, kad Jėzus kančią priima laisvai, iš meilės. Mes matome kančią, bet svarbiausia – Dievo meilė, kuri išsilieja ir neturi ribų. Pasak arkivyskupo, Didįjį šeštadienį apibūdina visuotinis nuščiuvimas, tyla ir tuštuma, tačiau kartu ir tikėjimo veržlumas, leidžiantis pereiti per tam tikrą` beprasmybės bedugnę.

Krizmos Mišias arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ šventė su Panevėžio vyskupijos kunigais. Homilijoje jis pabrėžė kunigystės pašaukimo ryšį su Bažnyčios bendruomene. Pasak jo, Eucharistija atvaizduoja ir įgyvendina šią gyvybinę bendrystę. „Individualizmas yra kasdienė visų – kunigų ir pasauliečių – pagunda, priešinga tam, ką Jėzus atėjo dovanoti ir priminė per Paskutinę vakarienę.“

„Lietuvos žiniose“ Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno prioras t. Kazimieras Milaševičius taip apibendrina esminę Velykų žinią: „Tiki žmogus Dievą ar ne, jo nerami širdis visuomet ilgisi Dievo. <…> Pats Dievas nepaliauja ieškojęs paklydėlio žmogaus tarsi pamestos drachmos, o ją radęs labai džiaugiasi.“ „Prisikėlęs Jėzus kiekvieną iš mūsų vadina vardu, kviesdamas nusigręžti nuo tamsos ir rinktis gyvenimą“. Tėvo benediktino mintis perteikia Rosita Garškaitė.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje br. Lukas Skroblas OSB apmąsto Didįjį penktadienį išgyvenamą Jėzaus nusižeminimą iki kryžiaus: „Jis apiplėšė pats save“. „Žmogus, jei nori pakilti, padarys tai tik žvelgdamas į Kristų, galės juo sekti tik nusižemindamas“, –rašo benediktinas.

Laikraštyje „XXI amžius“ kun. Vytenis Vaškelis taip pat ragina nuolankiai priimti tuščio Jėzaus kapo slėpinį. Velykų šventėse jis prašo malonės už viską dėkoti ir leisti veikti Viešpačiui.

Kun. Julius Sasnauskas Velykinius įrašus įžvelgia Didžiąją savaitę transliuotuose reportažuose iš Briuselio aikštės, kur pagerbtos teroro išpuolių aukos. Solidarumo, taikos, meilės žodžiuose, neįprastai džiaugsmingoje minios nuotaikoje jis įžvelgia atšvaitus to ką šv. Paulius sudėjo į garsųjį retorinį klausimą „Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis!“. Nors nežinia, kiek žmonių Didžiojo antradienio įvykius svarstė Kristaus mirties ir prisikėlimo perspektyvoje, dėl pralieto nekalto kraujo Velykų šventimas šįmet daug kur Europoje bus kitoks. Gal gilesnis, nuoširdesnis, be įprastų banalybių, – viliasi pranciškonas Julius Sasnauskas.