2016-03-21 16:12:00

Didžiosios savaitės pradžia Jeruzalėje


Šventosios Žemės katalikai dalyvavo Verbų sekmadienio procesijoje Jeruzalės gatvėmis. Šiai tradicinei eisenai maždaug tuo pačiu keliu, kuriuo prieš du tūkstančius metų džiugiai sveikinamas minios Jėzus įžengė į Jeruzalę, vadovavo Jeruzalės Lotynų apeigų katalikų patriarchas Foud Tawal, dalyvavo patriarchato parapijų tikintieji iš Izraelio ir Palestinos teritorijų, taip pat Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos broliai ir maldininkai iš užsienio. Procesijos dalyvių skaičius siekė 15 tūkst., tai yra gerokai mažiau negu kitais metais. Eiseną saugojo 350 Izraelio policininkų.

Didžiąją Savaitę pradedančios Verbų sekmadienio procesijos dalyvių skaičiaus sumažėjimas aiškinamas bendra Šventąją Žemę lankančių maldininkų mažėjimo tendencija, kurios priežastis – turistus ir piligrimus gąsdinanti neaiški bendra padėtis visame Artimųjų Rytų regione. Šiuo konkrečiu atveju procesijoje dalyvavo mažiau žmonių taip pat ir dėl palestiniečių judėjimo laisvės suvaržymų, kuriuos Izraelio valdžia įvedė jau prieš keletą metų vykstančios Gazos krizės metu. Šiemet Verbų sekmadienio proga buvo suorganizuota 30 katalikų maldininkų autobusų iš palestiniečių teritorijų, tačiau atvyko tik 12 autobusų, nes Izraelio valdžia iki paskutinės akimirkos delsė išduoti palestiniečiam katalikams leidimus kirsti Izraelio ir Palestinos teritorijas skiriančią saugumo sieną.

Verbų sekmadienio procesija, kaip kasmet, prasidėjo prie Betfagės bažnyčios, rytiniame Alyvų kalno šlaite. Betfagės vardas minimas Evangelijų pasakojime apie ant asilaičio jojančio Jėzaus įžengimą į Jeruzalę. Nuo kryžiaus žygių laikų su pagarba Betfagės bažnyčioje, šalia altoriaus, saugomas akmuo, ant kurio Jėzus pasilypėjęs sėsdamas ant mokinių atvesto asilaičio.

Toliau procesija eina per Alyvų kalną, stabteli prie „Tėve mūsų“ bažnyčios, taip pat prie „Dominus flevit“ šventovės, pastatytos toje vietoje, iš kurios žiūrėdamas į Jeruzalės miestą Jėzus verkė dėl jo laukiančio likimo. Praėję pro Getsemanės bažnyčią, procesijos dalyviai pradeda kilti link Jeruzalės senamiesčio, įžengia į jį pro Šv. Stepono vartus ir galiausiai penkių kilometrų eisena baigiasi prie Šv. Onos bažnyčios. Čia, kaip kasmet, patriarchas Fouad Twal Verbų sekmadienio procesijos dalyvius palaimino Šventojo Kryžiaus relikvija.

Verbų sekmadieniu pradėję Didžiąją savaitę, Šventosios Žemės katalikai Didįjį ketvirtadienį švęs Paskutinės vakarienės minėjimą su kojų plovimo apeigomis. Šios Mišios bus aukojamos vadinamajame Mažajame vakarienbutyje, priklausančiame Pranciškonų Šventosios Žemės kustodijai. Jis yra prigludęs prie Paskutinės vakarienės menės, kuri priklauso Izraelio valdžiai ir kurioje Mišias leidžiama aukoti tik labai retais atvejais. Alyvų darželyje numatytas naktinis budėjimas, prisimenant tą valandą kai Jėzus meldėsi ir krauju prakaitavo prieš pat suėmimą. Didįjį penktadienį bus einamas Kryžiaus kelias tomis pačiomis gatvėmis, kuriomis Jėzus nešinas kryžiumi ėjęs į kančios ir mirties vietą. Galiausiai Šventojo Kapo bazilikoje bus švenčiama Velyknakčio liturgija ir Prisikėlimo iškilmės Mišios. Lotynų apeigų katalikai šioje bazilikoje, apgaubiančioje Viešpaties kapą ir Golgotos kalną, Velykas švenčia jau Didžiojo šeštadienio rytą. Taip yra dėl to, kad šia šventove dalijasi trijų konfesijų tikintieji – katalikai, ortodoksai ir armėnai. Dėl praeityje buvusių (ir šiais laikais pasikartojančių) konfliktų, jau devynioliktajame amžiuje, kai Palestina priklausė Osmanų imperijai, buvo nustatytas „status quo“ – griežtos šventųjų vietų saugojimo ir pamaldų laiko jose taisyklės – kurių privalo laikytis pagrindinių konfesijų tikintieji. Prieš pusantro šimto metų turkų valdžios įvestos tvarkos laikomasi iki šiandien. Ilgesnis laikais maldai šioje bazilikoje katalikams numatytais rytais, tad jau šeštadienio rytą tenka švęsti ir Velyknaktį.

Šį sekmadienį Didžiąją savaitę pradėjo tik Grigaliaus kalendoriaus besilaikančios Bažnyčios. Jeruzalės ortodoksai ir kitos Rytų Bažnyčios, dėl skirtingų kalendorių ir nevienodos Velykų laiko skaičiavimo metodikos, Velykas šiemet švęs gegužės 1 d. Kai tuo tarpu žydų Velykos – Peisach šventė, kuria minimas Izraelio išvadavimas iš  Egipto vergijos, prasidės balandžio 22-ąją po saulėlydžio. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.