Lietuvos spaudos apžvalga (kovo 19)

Kastantas Lukėnas

Šventojo Juozapo iškilmė ypatingai minėta Kaišiadorių katedroje: jis yra šios vyskupijos globėjas. Ta pačia proga paminėta Kaišiadorių vyskupo emerito Juozo Matulaičio amžiaus 80-mečio sukaktis.

Vilniuje, Pilaitėje, šeštadienį pašventintas naujai statomos šv. Juozapo bažnyčios kertinis akmuo. Interviu BNS agentūrai parapijos klebonas kun. Ričardas Doveika pasakojo apie būsimosios bažnyčios altoriaus vietą paženklinsiančius akmenis, pargabentus iš Šventosios Žemės. Šeimos globėjo šv. Juozapo bažnyčioje planuojama įrengti keturias koplyčias, dedikuotas šeimos ir giminystės ryšiams.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje Edita Janulevičiūtė rašo apie Lietuvoje įsitvirtinusią liturginę tradiciją šv. Juozapą vadinti Švč. M. Marijos sužadėtiniu. Pasitelkdama kitų kalbų pavyzdžius autorė argumentuoja, kodėl šv. Juozapą derėtų vadinti Marijos sutuoktiniu.

Verbų sekmadienis lietuvių žiniasklaidoje įprastai pasitinkamas etnologų pateikiamais praeities papročių aprašymais, kuriuose krikščioniškasis liaudies pamaldumas persipynęs su gamtinių tradicijų reliktais. „.Delfi.lt“ vartuose kun. egzorcistas Arnoldas Valkauskas įspėja, kad tokie ženklai kaip verbų deginimas ar smilkymas gresia virsti magijos praktikomis, jei pamirštamas svarbiausias dalykas – ryšys su Dievu, kuris yra Asmuo.

„Lietuvos žiniose“ kun. Tomas Miliauskas aptaria Verbų sekmadienį skaitomas Evangelijos ištraukas. Jis be kita ko pažymi, kad teismų aprašymuose ir nukryžiavimo scenose neminimi fariziejai, iki tol vaizduoti kaip aršūs Jėzaus oponentai teologiniuose ginčuose.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius FB socialiniame tinkle dalijosi įspūdžiais ir vaizdais iš aplankytų Kanados lietuvių bendruomenių, kur vedė gavėnios rekolekcijas. Vienas paskutinių jo kelionės akcentų – Mišios švęstos su kun. dr. Matu Čyvu, mininčiu amžiaus 100 metų ir kunigystės 75 metų jubiliejus. 1941 m. Kaune baigęs kunigų seminariją jis buvo arkivyskupo Juozapo Skvirecko sekretorius ir lydėjo ganytoją priverstinėje tremtyje.

Artėjant LKB Kronikos leidimo pradžios sukakčiai arkivyskupo FB paskyroje pateikiama nuorodų į atnaujintą ir nuolat papildomą LKB Kronikos interneto svetainę. Primenamas bendradarbiavimas su kitais pogrindžio leidiniais. Pavyzdžiui, tai, kad buvo derinamas „LKB Kronikos“ ir „Aušros“ išleidimo laikas, nes abu pogrindžio leidinius siekta perduoti į Vakarus.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje Irenos Petraitienės straipsnis primena apie sukaktį nuo LKB Kronikos pirmojo numerio pasirodymo 1972 m. kovo 19 d. Pasakojama apie įtampą ir persekiojimus lydėjusius Kronikos bendradarbių veiklą, o drauge džiaugsmą ir atsirandančią drąsą, pamačius, jog „bedieviškojo stabo kojos molinės“. 

Atgarsių sulaukė kino teatruose rodomas „Oskaro“ apdovanojimu pažymėtas filmas „Sensacija“ apie dvasininkų lytinio piktnaudžiavimo skandalą. Praėjusią savaitę „Delfi“ interneto vartuose paskelbtas teisininko ir kino kritiko Ramūno Aušroto straipsnis apie šį filmą. Beje, straipsnio autorius jau keliolika metų Lietuvos miestuose rengia „Krikščioniško kino klubo“ susitikimus, bendradarbiauja katalikų žiniasklaidoje.

Anaiptol neneigdamas ir neteisindamas pedofilijos skandalo faktų Ramūnas Aušrotas padeda suvokti seksualinės revoliucijos dešimtmečių formuotą kontekstą, demografinių pokyčių nulemtą kunigų socialinio statuso menkėjimą. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tai nėra dokumentinės žurnalistikos žanro filmas. Filme ne tik dokumentuojama, bet ir komentuojama, o jo komentaras neatsiejamas nuo nūdienos situacijos: Bažnyčia JAV „kultūrinio karo“ sąlygomis susiduria su iššūkiais: Aukščiausiojo teismo sprendimu dėl vienalyčių santuokų įteisinimo ir katalikų ligoninėms primetamų Obamos administracijos reikalavimų.

Šv. Pijaus X brolijos svetainėje, taip pat „Pro Patria“ portale pateikiamas verstinis straipsnis iš JAV įsteigtos specialios žiniasklaidos stebėsenos svetainės www.themediareport.com : „5 nepatogūs faktai apie kunigų pedofilijos skandalą“.

Ateitininkų tinklaraštyje Vincentas Lizdenis rašo: „Noriu džiaugtis, kai džiaugiamasi gražiausiais Bažnyčios tarnystės vaisiais ir noriu būti apspjautas, kai ant šitos Bažnyčios yra spjaunama“. Tačiau spjaunančiųjų jis nelaiko priešais: pasak jo, „spjūviai ant Bažnyčios veido dažniausiai yra šventumo ilgesys“.

Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje pašventintas medikų gildijos globojamas Šv. Onos altorius. Šv. Onos altorius garsėjo stebuklinguoju Švč. M. Marijos paveikslu, kuris prieš trejus metus grąžintas į Šv. Jurgio bažnyčią iš arkikatedros.

Laikraštyje „Katalikas“ skelbiamas platus nekrologas kovo pradžioje amžinybėn iškeliavusiam, Lenkijoje palaidotam kun. jubiliatui Alfredui Rukštai, ilgai dirbusiam Kaišiadorių vyskupijoje. Be kita ko primenamas taip pat jo indėlis išsaugant Soldino miške esantį paminklą lakūnams Dariui ir Girėnui.

„Švenčionių krašte“ rašyta apie klebono Medardo Čeponio iniciatyva plėtojamą socialinę ir karitatyvinę veiklą, parapijiečių bendravimo skatinimą, Gailestingojo Jėzaus paveikslo piligrimystę po parapijos kaimus.