Korėjos vyskupai meldėsi už taiką prie demarkacijos linijos

Korėjos šiaurinė ir pietinė valstybės formaliai tebėra karo stovyje. Katalikų vyskupai nepaliaujamai skatina Korėjos pusiasalio valstybes ryžtingai pasukti susitaikymo keliu. Naują susitaikymo žinią katalikų vyskupai pasiuntė pastarosiomis dienomis iš pasienio vietovės netoli Šiaurės Korėjos.

Uijeongbu vyskupija Pietų Korėjoje yra pasienio zonoje, prie demarkacijos linijos, arba vadinamosios paliaubų linijos, abipus kurios yra demilitarizuota zona, įkurta pasibaigus Korėjos karui 1953 metais.

Sekmadienį, sausio 6 dieną du Korėjos vyskupų konferencijos atstovai netoli sienos aukojo Mišias už dviejų Korėjų susitaikymą, kuriose dalyvavo skaitlingas būrys maldininkų. Pasibaigus Mišioms abu vyskupai pasirašė ir paskelbė atvirą laišką, kuriame kreipiasi į tris adresatus: Seulą ir Pchenjaną valdančius pareigūnus, abiejų Korėjų kaimynines šalis ir abiejų kraštų tautiečius, kad būtų sudarytos sąlygos „sugrįžti į taikos kelią ir suteikti pusiasaliui galimybes pačiam nuspręsti savo ateitį.

Kreipimosi autoriai, Korėjos vyskupų konferencijos Teisingumo ir taikos komisijos ir Korėjos susitaikymo komisijos pirmininkai, vyskupai L. Uoy Heung-sik ir P. Lee Ki-heon, prašė, kad praėjus septyniasdešimčiai metų nuo atskyrimo ir šešiasdešimčiai nuo paliaubų paskelbimo, nepaisant tebesitęsiančių konfliktų ir nesutarimų, būtų galima vėl atrasti taiką. Dabar tam tinkamas metas, pažymėjo vyskupai prisimindami popiežiaus paskelbtus Šventuosius Gailestingumo metus. Bažnyčia Korėjoje su gailestinga širdimi viliasi, kad visi galės eiti susitaikymo, vienybės ir taikos keliu. Ganytojai prisiminė garsųjį taikos raginimą, popiežiaus Pijaus XII išsakytą per Antrąjį pasaulinį karą, jog taika viską gali išgelbėti, o karas – visa pražudyti.

Kreipdamiesi į abiejų šalių valdančiuosius ganytojai prašė, kad užtikrintų tai, ką abi valstybės deklaruoja kaip prioritetą: nacionalinį saugumą, t.y. abiejų tautų saugumą. Jei Korėja nori būti taikos ir ne konflikto simboliu, reikėtų rengti susitikimus, pokalbius, vykdyti mainus ir bendradarbiauti tarp Šiaurės ir Pietų. Korėjos suvienijimas, kurio taip trokštame, yra vaisius, kurį tik taika gali užauginti.

Vyskupai prisiminė pokario Europos padalijimą, atkreipdami dėmesį, kad karą pralaimėjusi Vokietija irgi buvo padalyta, tačiau jau 26 metus džiaugiasi suvienijimu. Todėl aišku, kad Korėjos problema nėra jos tautos, o priklauso dalinai nuo ją supančių kaimyninių kraštų. Viliamės, kad atsiras noro iš naujo pratęsti „Šešių susitikimus branduolinio nusiginklavimo klausimu“. Pripažinkite: Korėjos taika padės viso Šiaurės rytų Azijos regiono susitaikymui, parašė Korėjos vyskupai.

Ganytojai priminė visų korėjiečių, ypač krikščionių, pareigą nusisukti  nuo Šaltojo karo mentaliteto, kuris tik griauna, ir atsigręžti į naują laikotarpį vardan ateities kartų. Gana nuvalkiotos ideologijos, pripažinkime tvarkos įvairovę demokratijoje ir atraskime taiką tiesos ir teisingumo kelyje. Taika, kurią pažadėjo Viešpats Jėzus niekada nėra ginklų padiktuoti neaiškumai ir suvaržymai.

Bažnyčia meldžiasi už taiką. Malda turime atpažinti Dievo valią ir prašyti Viešpaties pagalbos. Mums, krikščionims, Korėjos Šiaurės ir Pietų mainai ir bendradarbiavimas yra „meilės įpareigojimas“, kurio negalime atsisakyti. Jei kartu solidarizuosimės meilės galia ir Viešpaties gailestingumu, bus įvykdyta Tėvo valia „kaip danguje taip ir ant žemės“. (Vatikano radijas)